Skip to Content

About: LEXTAL-LT

Recent Posts by LEXTAL-LT

Nesibaigianti subsidijų darbo vietoms išlaikyti istorija

Kadangi Seimas šią savaitę nesugebėjo priimti Užimtumo įstatymo pataisų dėl subsidijos darbo vietoms išlaikyti, tai jo priėmimas keliasi į kitos savaitės antradienį (jeigu Seimas nesusirinks į neeilinį posėdį).

Socialinės apsaugos ir darbo ministras žada, kad subsidijos galimai bus pradėtos mokėti tik po Velykų.

Reikia atkreipti dėmesį, kad pasirodė dar viena Užimtumo įstatymo 40 str. redakcija, kur nurodoma, kad “Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

INVEGA pagalba verslui

Palūkanų kompensavimas

Smulkiajam ir vidutiniam verslui, patiriančiam sunkumų dėl COVID-19, nuspręsta kompensuoti 100 proc. palūkanų paskolos ar lizingo mokėjimų atostogų laikotarpiu (iki 6 mėn.) nepriklausomai nuo finansų įstaigos tipo, skolinimo sandorio tipo, paskolos paskirties bei paskolos gavėjo veiklos pobūdžio. Taip pat pakeisti palūkanų kompensacijų mokėjimo terminai – palūkanų kompensacija įmonėms bus mokama ne kas ketvirtį, o kas mėnesį. Palūkanos bus kompensuojamos nuo karantino paskelbimo pradžios – nuo kovo 16 d. iki metų pabaigos suteiktoms paskolų „atostogoms“. Pati priemonė startuos šios savaitės pabaigoje.

Paskolų garantijos

INVEGA garantijoms teikti papildomai skirta 470 mln. eurų. Garantuoja pirmos paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai iki 80 proc. sumos, o likusi dalis padengiama paskolos ėmėjo pasiūlytais užstatais. INVEGA gali suteikti garantiją lizingui įrangos pirkimą finansuojančiai finansinės nuomos bendrovei, jei Lietuvoje įsteigta įmonė, atitinkanti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektui nustatytus reikalavimus, ketina įsigyti naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) būdu. Taip pat bus išplėstas finansų įstaigų, kurios teiks paskolas, sudarys lizingo ar faktoringo sandorius su portfelinėmis garantijomis, ratas. Šios finansinės priemonės bus teikiamos smulkiosioms ir vidutinėms bei didelėms įmonėms, kurios patyrė sunkumų dėl COVID-19. Ši priemonė startuos kitą savaitę.

Lengvatinės paskolos

INVEGA skiria 50 mln. eurų lengvatinėms paskoloms likvidumui užtikrinti tuose sektoriuose, kuriuose verslas labiausiai nukentėjo nuo COVID-19, tai yra apgyvendinimo, restoranų ir kt. Šia priemone bus galima naudotis nuo balandžio vidurio.

Minėtos INVEGOS priemonės verslą pasieks tarpininkaujant finansų įstaigoms (bankams, lizingo bendrovėms, kredito unijoms ir kt.), kurios informuos apie kiekvienai įmonei tinkamus sprendimus ir finansavimo galimybes.

Visa informacija: https://invega.lt/lt/informacija-verslui-del-covid-19/invegos-siuloma-pagalba-verslui/

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

Nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure)

  • Ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas šalyje savaime nereiškia nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimo, suteikiančio teisę įmonėms stabdyti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
  • Nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti konstatuojamos, tik jeigu egzistuoja šių visų sąlygų visumą:

 

1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti.

Jeigu sutartis įmonių buvo sudaroma, kai apie COVID-19 plitimo grėsmę jau buvo pakankamai žinoma, greičiausiai pirmoji sąlyga nebus tenkinama, taigi ir nebus galima remtis nenugalimo jėgos aplinkybėmis.

2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti.

Jeigu įmonė objektyviai vis tik gali vykdyti sutartį, nors galbūt jai tai ir nepelninga, ar ypatingai sudėtinga, tačiau vis tik įmanoma – įmonė negalės remtis nenugalimos jėgos aplinkybėmis (tačiau šiais atvejais galima svarstyti dėl galimybės remtis sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutu – žr. žemiau).

3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio.

Ekstremalios situacijos, karantino paskelbimas, su tuo susiję ribojimai, akivaizdu, nėra įmonių kontroliuojama sritis.

4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Svarbu analizuoti sudarytas sutartis, kadangi sutarties šalys yra laisvos nuspręsti ir sutartyse aptarti, ką jos laikys ypatingomis aplinkybėmis, o ko ne, taip pat susitarti dėl tam tikrų aplinkybių, jų sukeltų padarinių rizikos prisiėmimo.

  • Įmonės svarbu reaguoti greitai ir įsivertinus, kad nenugalimos jėgos aplinkybės jų įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu vis tik konstatuotinos – kuo greičiau (ar sutartyje nustatytais terminais) apie tai pranešti kitai šaliai apie šios aplinkybės atsiradimą ir jos įtaką sutarties vykdymui (objektyvūs, pagrįsti argumentai).
  • Patartina kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl pažymos, liudijančios nenugalimo jėgos aplinkybių egzistavimą, išdavimo. Šios pažymos reikšmė yra įrodomoji –  esant ginčui tarp šalių ši pažyma būtų papildomas įrodymas argumentuojant dėl įmonės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nenugalimo jėgos aplinkybių egzistavimo laikotarpiu;
  • Net ir įsitikinus, kad įmonės sutartinių įsipareigojimų vykdymui konstatuotinos nenugalimos jėgos aplinkybės svarbu suprasti, kad tai savaime nereiškia teisės nutraukti sutartį (nebent taip šalys būtų susitarusios sutartyje) – jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina (akivaizdu, kad COVID-19 situacija bus laikina), tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.
  • Nenugalimo jėgos aplinkybėmis nėra laikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

 

Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms

  • Tam tikrais atvejais, sutarties šalis, patirianti sunkumų (sutarties vykdymo suvaržymai), gali pasinaudoti sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutu, kuris suteikia teisę įmonei kreiptis į kitą sutarties šalį prašant pakeisti sutartį (pvz. sustabdyti, atidėti tam tikro sutartinio įsipareigojimo vykdymą ir pan.).
  • Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo.
  • Šalys turi sutarti dėl atitinkamo sutarties keitimo (įmonė negali savavališkai stabdyti savo įsipareigojimų vykdymo), jeigu to padaryti nepavyksta – gali būti kreipiamasi į teismą.
  • Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
  • Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu (turi būti tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos):

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

  • Lietuvos teismų praktikoje laikoma, kad sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

 

duomenu apsauga

Santa Janickienė

Teisininkė
santa.janickiene@lextal.lt
+370 5210 2733

0 Continue Reading →

Verslininkas: ką dar galėčiau padaryti, kad išsaugočiau verslą?

Šiuo ypatingai sunkiu verslui laikotarpiu, pateikiame savo, ilgametę patirtį turinčių verslo teisės konsultantų, įžvalgas bei galimus veiksmus, kurie padėtų verslui išgyventi.

  1. Ilgalaikio turto sąrašo peržiūra už praeitą laikotarpį, siekiant pasinaudoti investicijų lengvata ir susigrąžinti sumokėtą pelno mokestį

Pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ), įmonės investicijos į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui, gamybos/paslaugų pajėgumų didinimui ar esamo proceso esminiam pagerinimui laikomos investiciniu projektu, kas įgalina sumažinti apmokestinamąjį pelną 50 procentų.

Investiciniam projektui gali būti priskirtas gamybos ar paslaugų procese dalyvaujantis turtas, būtinas veiklos procesams vykdyti ir aptarnauti, didinantis darbo našumą ir produktyvumą. Netgi naujos veiklos įdiegimas įmonėje, kurios metu kuriamos naujos darbo vietos, perkami kompiuteriai ir programinė įranga, gali būti laikoma investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu.

Ką padaryti

Peržiūrėti atliktas investicijas (iki 5 metų atgal) į ilgalaikį turtą ir įvertinti jas investicinio projekto kriterijų atžvilgiu.

Kokia nauda

7,5 proc. sumažėjęs efektyvus pelno mokesčio tarifas, patikslinus pelno mokesčio deklaracijas ir pelno mokesčio susigrąžinimas/įskaitymas.

  1. Kilnojamojo darbo pobūdžio įforminimas darbuotojams, kurių darbas yra mobilus ar vykdomas lauko sąlygomis

Mobiliems darbuotojams yra kompensuojamos su tokiu darbo pobūdžiu susijusios padidėjusios išlaidos, kurių dydis nustatomas darbo sutartyje ir mokamas iš darbo užmokesčio fondui priskirtų lėšų.

Kompensuojamos išlaidos, mokamos už kilnojamojo pobūdžio darbą, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir Sodra. Jų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

VMI ir Darbo inspekcijos nuomone, darbas lauko sąlygomis galėtų būti prilyginamas kilnojamojo pobūdžio darbui.

Ką padaryti

Peržiūrėti darbuotojų atliekamas funkcijas ir įforminti kilnojamojo darbo pobūdį tiems darbuotojams, kurių darbas mobilus ir/ar vykdomas lauko sąlygomis.

Kokia nauda

Galimybė susimažinti darbo užmokesčio fondą, nes darbuotojams išmokamos kompensacijos neapmokestinamos.

  1. Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio sumažinimas, jeigu nustatyta vertė neatitinka realios

Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai skaičiuojami nuo masinio vertinimo būdu nustatytos mokestinės vertės. Tuo atveju, jeigu ši vertė neatitinka realios, galima užsakyti individualų vertinimą, kai individualaus vertinimo metu nustatyta vertė skiriasi nuo mokestinės (bazinės) vertės daugiau kaip 20 procentų.

Be to, tiek žemės tiek ir nekilnojamojo turto vertė priklauso nuo paskirties, naudojimo, teisinio statuso, techninių savybių, priežiūros būklės, mokesčio mokėtojo kategorijos ar turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietos.

Ką padaryti

Peržiūrėti turto vertes, nustatytas masinio vertinimo būdu bei turto paskirtį ar kitas savybes, siekiant įvertinti, ar būtų galima priskirti turtą kitai grupei ar sumažinti turto vertę, atliekant individualų vertinimą.

P.S. Kai kurios savivaldybės, tame tarpe ir Vilniaus, jau priėmė sprendimus atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokesčių mokėtojus karantino laikotarpiu bei sumažinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius bei nuomos mokestį valstybinės žemės nuomininkams.

Kokia nauda

Sumažėjęs mokėtinas mokestis.

  1. Nuostolių perkėlimas įmonių grupės viduje

Pelno mokesčio įstatyme numatyta galimybe perduoti vienos įmonės mokestinius nuostolius kitai tai pačiai įmonių grupei priklausančiai įmonei, kuri jai perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuoti nuostoliai.

Ką padaryti

Įsivertinti, ar įmonių grupė ir perkeliami nuostoliai atitinka Pelno mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas.

Kokia nauda

Įmonė, kuriai buvo perduoti nuostoliai, turi teisę sumažinti apmokestinamąjį pelną.

  1. Įmonės turto nuo veiklos atskyrimas

Verslas gali diversifikuoti rizikas, išdalinant verslus ar turtą (tiek nekilnojamąjį tiek ir kilnojamąjį) atskiroms bendrovėms. Geras to pavyzdys yra nekilnojamojo turto vystytojai, kurie kiekvienam projektui steigia po atskirą bendrovę. Todėl nepavykus vienam iš projektų, kreditoriai negali pasiekti kito akcininkų turto.

Atskyrimas gali būti susijęs su įmonės įrangos (pvz., staklių) atskyrimu nuo veiklos, į kurią gali būti nukreipiami kreditorių reikalavimai arba gamybinės įmonės suskaidymas į padalinius, kur viename koncentruojamas nekilnojamas turtas, o kitame – gamybiniai įrengimai ir darbuotojai.

Tiek teisinė tiek ir mokestinė aplinka tokiam diversifikavimui yra palanki. Išskirti bendrovės turtą ir veiklas į atskiras bendroves, nepatiriant mokestinių pasekmių, suteikia tiek Pelno, tiek ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai.

Ką padaryti

Įvertinti, ar galima atskirti į atskiras bendroves įmonės vykdomas skirtingas veiklas ar turtą atskirti nuo veiklos.

Kokia nauda

Kreditoriai negalės nukreipti savo reikalavimų į visą įmonės vykdomą veiklą ir kitą turtą.

  1. Įmonės finansinės padėties sustiprinimas ir valdymo supaprastinimas, prijungiant dukterines įmones

Kelios įmonės gali būti sujungiamos, siekiant pasinaudoti esama valdymo, pardavimo, tiekimo, personalo infrastruktūra, taip užtikrinant joms augimą ir finansinės padėties sustiprinimą, siekiant pasiskolinti.

Sujungti ar prijungti įmones, nepatiriant mokestinių pasekmių, suteikia tiek Pelno, tiek ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai.

Ką padaryti

Įsivertinti, ar jungimu galima pasiekti veiklos efektyvumą ir kaštų taupymą bei finansinės padėties sustiprinimą.

Kokia nauda

Galimybė pigiau pasiskolinti ir susimažinti įmonės kaštus dubliuojančioms funkcijoms

  1. Apsauga nuo kreditorių – restruktūrizavimas

Įmonė, kuri turi laikinų sunkumų ir dar vykdo veiklą, kas leidžia tikėtis, kad ji gali ateityje atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto, gali inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Tokia teisė suteikta įmonės vadovui ar jos kreditoriui. Restruktūrizavimo procesas inicijuojamas per teismą.

Restruktūrizavimo laikotarpiu turto realizavimas pagal kreditorių reikalavimus sustabdomas, be to yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš tokios įmonės, skaičiuoti netesybas ir t.t.

Ką padaryti

Įsivertinti, ar įmonei reikalinga apsauga nuo kreditorių ir finansinių priemonių vykdymo „atostogos“.

Kokia nauda

Įmonei suteikiama apsauga nuo kreditorių reikalavimų ir ji gali vykdyti veiklą pagal patvirtintą planą.

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

Informacija verslams dėl COVID-19

VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus / draudimus veiklos vykdymui, paskelbė mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriems automatiškai suteikiamos šios pagalbos priemonės – nevykdomas deklaruotų mokesčių išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių, o sudarius mokestinės paskolos sutartį, neskaičiuojamos palūkanos. Šiems mokėtojams taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

VMI taip pat pateikė prašymo formą tiems verslininkams, kurie nerado savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrė neigiamas pasekmes dėl COVID-19.

Visa informacija https://www.vmi.lt/cms/informacija-verslui-del-covid-19

Užimtumo įstatymo pakeitimai.

 

  1. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną įstatyme nutarta įtvirtinti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims, bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dydį sudarys 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose (dar nėra paskelbti), bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (607 Eur bruto). Jeigu užimtam asmeniui prastova bus paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki 3 mėnesių. Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

 

  1. Suteikiamos mokestinės paskolos verslui, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Sprendimo dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis priėmimas trunka iki 30 dienų (nuo prašymo ir kitų dokumentų pateikimo dienos). Paskelbus teigiamą sprendimą dėl mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, įmonė sutartį turi sudaryti per 10 darbo dienų.

 

  1. Sustabdomi mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai, vadovaujantis protingumo kriterijais.

 

  1. Mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo baudų, delspinigių.

 

  1. Sudaroma galimybė atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Parengtas pasiūlymas, leisiantis mokestinės paskolos sutartį (MPS) sudaryti ir dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokų, kurių mokėjimo terminas yra š. m. kovo 16 d. Tai leis verslui išdėstyti ir GPM įmokas dalimis bei jas mokėti sutartu grafiku.

 

  1. VMI pratęsė terminą bei numato, jog avansinio pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti ir I ketvirčio avansinį pelno mokestį sumokėti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.

 

  1. Vieną kartą metuose įmonės turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją.

 

  1. Rekomenduojama savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių.

 

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

Įsigaliojo naujos žemės vertės, įtakojančios žemės mokesčius

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją, 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos yra skaičiuojami žemės mokesčiai, perskaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai, vertinamas nekilnojamasis turtas.

Žemės vertinimas atliekamas masinio žemės vertinimo būdu kas 5 metai. Žemės mokestinė vertė nustatoma pagal žemės vidutinę rinkos vertę. Tačiau žemės mokestine verte gali būti laikoma žemės vertė, nustatyta žemės savininkui atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:

1) NTR nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų; ir

2) NTR nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių; ir

3) individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Mokesčio mokėtojo prašymas žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, kartu su šios žemės individualaus vertinimo ataskaita pateikiami NTR. Jeigu prašymas tenkinamas, individualaus žemės vertinimo metu nustatyta žemės vertė šios žemės mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol NTR nustato (patvirtina) naują šios žemės mokestinę vertę.

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

Priimtas PVM įgyvendinimo reglamentas dėl elektroninės komercijos taisyklių taikymo

2019 m. lapkričio 21 d. Europos Taryba priėmė PVM įgyvendinimo reglamentą Nr. 2019/2026, kuris nustato detalias instrukcijas, taikant PVM direktyvoje apibrėžtas elektroninės komercijos taisykles:

  • Pateikiami techniniai paaiškinimai, kurie susiję su prekių ir paslaugų tiekimu per elektronines (online) platformas ES neapmokestinamiesiems asmenims ir įrašai/dokumentai, kuriuos tiekėjai turi turėti tokiems tiekimams;
  • Pateikiami paaiškinimai dėl vieno langelio (one-stop-shop) režimo praplėtimo tarpvalstybinei nuotolinei prekybai prekėmis, įskaitant prekybą tarp ES šalių ir iš trečiųjų šalių bei tam tikriems vidiniams prekių tiekimams.

 

Šio reglamento tikslas yra užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų PVM elektroninės komercijos taisyklių, kurios įsigalios 2021 m. sausio 1 d.

 

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

TELFA 26 šalyse skelbia UBO (galutinių naudos gavėjų centrinio registro) suvestinę kiekvienai šaliai.

Remiantis ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyva, visos ES valstybės narės privalo sudaryti galutinių naudos gavėjų registrus, kuriuose būtų kaupiama ir saugoma informacija apie pagal konkrečios šalies įstatymus įsteigtų juridinių asmenų savininkus. Šiuo pakeitimu siekiama išvengti skaidrumo trūkumo finansų sektoriuje.

Kalbant apie 5-ąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą, kurią valstybės narės turi įgyvendinti iki 2020 m. sausio 10 d., joje išplečiamas galutinių naudos gavėjų ataskaitų teikimas ir praplečiamos galimybės naudojimusi centriniu registru.

Ši santrauka pateikia trumpą praktinę galutinių naudos gavėjų centrinio registro įgyvendinimų apžvalgą. Nors 4-osios ir 5-osios Kovos su pinigų plovimu direktyvų turinys yra tas pats visose ES valstybėse narėse, įgyvendinimo rezultatai skiriasi.

Santraukoje aptariamos temos:

  • galutinių naudos gavėjų apibrėžimas
  • kokia informacija apie galutinius naudos gavėjus turi būti pranešama ir kokie subjektai privalo ją pranešti
  • kaip naudotis registru
  • kokie yra terminai ir galimos baudos kiekvienoje jurisdikcijoje

 

Šią TELFA apžvalgą anglų kalba rasite čia:  TELFA ebook UBO register

Apie TELFA:  

TELFA (Transeuropinis advokatų kontorų aljansas) yra nepriklausomų Europos advokatų kontorų tinklas, veikiantis 26 šalyse ir vienijantis daugiau nei 1000 teisininkų, įkurtas 1989 m.: www.telfa.law

0 Continue Reading →

KVIEČIAME PRISIJUNGTI PRIE KOMANDOS

Baltijos šalių advokatų kontora LEXTAL plečia savo veiklą ir kviečia 2-3 advokatus besispecializuojančius komercinės teisės srityje prisijungti prie ambicingos komandos.

Susitikime aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Rašykite mums ar skambinkite žemiau nurodytais kontaktais:
El. paštas: info@lextal.lt
Tel.: +370 5210 2733
Basanavičiaus g. 26, B NORDIC 26, Vilnius
Daugiau informacijos apie mūsų kontorą: www.lextal.lt

0 Continue Reading →

TELFA konferencija Belgrade

LEXTAL advokatė Lina Šikšniutė- Vaitiekūnienė dalyvavo TELFA konferencijoje Belgrade ir dalijosi savo mintimis bei patirtimi apie jaunųjų kolegų rengimą advokato profesijai diskusijoje Young & in law. Didelis ačiū konferencijos organizatoriams advokatų kontorai Vukovic & partners ir kolegomis advokatams iš visos Europos už įdomias diskusijas ir dalijimąsi patirtimi.

“Young and in law” diskusija

 

Lina Šikšniutė-Vaitiekūnienė ir kolegos

 

TELFA nariai

 

0 Continue Reading →

 

Recent Comments by LEXTAL-LT

    No comments by LEXTAL-LT