Kadangi Seimas šią savaitę nesugebėjo priimti Užimtumo įstatymo pataisų dėl subsidijos darbo vietoms išlaikyti, tai jo priėmimas keliasi į kitos savaitės antradienį (jeigu Seimas nesusirinks į neeilinį posėdį).

Socialinės apsaugos ir darbo ministras žada, kad subsidijos galimai bus pradėtos mokėti tik po Velykų.

Reikia atkreipti dėmesį, kad pasirodė dar viena Užimtumo įstatymo 40 str. redakcija, kur nurodoma, kad “Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“

Šiuo ypatingai sunkiu verslui laikotarpiu, pateikiame savo, ilgametę patirtį turinčių verslo teisės konsultantų, įžvalgas bei galimus veiksmus, kurie padėtų verslui išgyventi.

1. Ilgalaikio turto sąrašo peržiūra už praeitą laikotarpį, siekiant pasinaudoti investicijų lengvata ir susigrąžinti sumokėtą pelno mokestį

Pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ), įmonės investicijos į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui, gamybos/paslaugų pajėgumų didinimui ar esamo proceso esminiam pagerinimui laikomos investiciniu projektu, kas įgalina sumažinti apmokestinamąjį pelną 50 procentų.

Investiciniam projektui gali būti priskirtas gamybos ar paslaugų procese dalyvaujantis turtas, būtinas veiklos procesams vykdyti ir aptarnauti, didinantis darbo našumą ir produktyvumą. Netgi naujos veiklos įdiegimas įmonėje, kurios metu kuriamos naujos darbo vietos, perkami kompiuteriai ir programinė įranga, gali būti laikoma investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu.

Ką padaryti

Peržiūrėti atliktas investicijas (iki 5 metų atgal) į ilgalaikį turtą ir įvertinti jas investicinio projekto kriterijų atžvilgiu.

Kokia nauda

7,5 proc. sumažėjęs efektyvus pelno mokesčio tarifas, patikslinus pelno mokesčio deklaracijas ir pelno mokesčio susigrąžinimas/įskaitymas.

2. Kilnojamojo darbo pobūdžio įforminimas darbuotojams, kurių darbas yra mobilus ar vykdomas lauko sąlygomis

Mobiliems darbuotojams yra kompensuojamos su tokiu darbo pobūdžiu susijusios padidėjusios išlaidos, kurių dydis nustatomas darbo sutartyje ir mokamas iš darbo užmokesčio fondui priskirtų lėšų.

Kompensuojamos išlaidos, mokamos už kilnojamojo pobūdžio darbą, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir Sodra. Jų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

VMI ir Darbo inspekcijos nuomone, darbas lauko sąlygomis galėtų būti prilyginamas kilnojamojo pobūdžio darbui.

Ką padaryti

Peržiūrėti darbuotojų atliekamas funkcijas ir įforminti kilnojamojo darbo pobūdį tiems darbuotojams, kurių darbas mobilus ir/ar vykdomas lauko sąlygomis.

Kokia nauda

Galimybė susimažinti darbo užmokesčio fondą, nes darbuotojams išmokamos kompensacijos neapmokestinamos.

3. Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio sumažinimas, jeigu nustatyta vertė neatitinka realios

Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai skaičiuojami nuo masinio vertinimo būdu nustatytos mokestinės vertės. Tuo atveju, jeigu ši vertė neatitinka realios, galima užsakyti individualų vertinimą, kai individualaus vertinimo metu nustatyta vertė skiriasi nuo mokestinės (bazinės) vertės daugiau kaip 20 procentų.

Be to, tiek žemės tiek ir nekilnojamojo turto vertė priklauso nuo paskirties, naudojimo, teisinio statuso, techninių savybių, priežiūros būklės, mokesčio mokėtojo kategorijos ar turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietos.

Ką padaryti

Peržiūrėti turto vertes, nustatytas masinio vertinimo būdu bei turto paskirtį ar kitas savybes, siekiant įvertinti, ar būtų galima priskirti turtą kitai grupei ar sumažinti turto vertę, atliekant individualų vertinimą.

P.S. Kai kurios savivaldybės, tame tarpe ir Vilniaus, jau priėmė sprendimus atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokesčių mokėtojus karantino laikotarpiu bei sumažinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius bei nuomos mokestį valstybinės žemės nuomininkams.

Kokia nauda

Sumažėjęs mokėtinas mokestis.

4. Nuostolių perkėlimas įmonių grupės viduje

Pelno mokesčio įstatyme numatyta galimybe perduoti vienos įmonės mokestinius nuostolius kitai tai pačiai įmonių grupei priklausančiai įmonei, kuri jai perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuoti nuostoliai.

Ką padaryti

Įsivertinti, ar įmonių grupė ir perkeliami nuostoliai atitinka Pelno mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas.

Kokia nauda

Įmonė, kuriai buvo perduoti nuostoliai, turi teisę sumažinti apmokestinamąjį pelną.

5. Įmonės turto nuo veiklos atskyrimas

Verslas gali diversifikuoti rizikas, išdalinant verslus ar turtą (tiek nekilnojamąjį tiek ir kilnojamąjį) atskiroms bendrovėms. Geras to pavyzdys yra nekilnojamojo turto vystytojai, kurie kiekvienam projektui steigia po atskirą bendrovę. Todėl nepavykus vienam iš projektų, kreditoriai negali pasiekti kito akcininkų turto.

Atskyrimas gali būti susijęs su įmonės įrangos (pvz., staklių) atskyrimu nuo veiklos, į kurią gali būti nukreipiami kreditorių reikalavimai arba gamybinės įmonės suskaidymas į padalinius, kur viename koncentruojamas nekilnojamas turtas, o kitame – gamybiniai įrengimai ir darbuotojai.

Tiek teisinė tiek ir mokestinė aplinka tokiam diversifikavimui yra palanki. Išskirti bendrovės turtą ir veiklas į atskiras bendroves, nepatiriant mokestinių pasekmių, suteikia tiek Pelno, tiek ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai.

Ką padaryti

Įvertinti, ar galima atskirti į atskiras bendroves įmonės vykdomas skirtingas veiklas ar turtą atskirti nuo veiklos.

Kokia nauda

Kreditoriai negalės nukreipti savo reikalavimų į visą įmonės vykdomą veiklą ir kitą turtą.

6. Įmonės finansinės padėties sustiprinimas ir valdymo supaprastinimas, prijungiant dukterines įmones

Kelios įmonės gali būti sujungiamos, siekiant pasinaudoti esama valdymo, pardavimo, tiekimo, personalo infrastruktūra, taip užtikrinant joms augimą ir finansinės padėties sustiprinimą, siekiant pasiskolinti.

Sujungti ar prijungti įmones, nepatiriant mokestinių pasekmių, suteikia tiek Pelno, tiek ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai.

Ką padaryti

Įsivertinti, ar jungimu galima pasiekti veiklos efektyvumą ir kaštų taupymą bei finansinės padėties sustiprinimą.

Kokia nauda

Galimybė pigiau pasiskolinti ir susimažinti įmonės kaštus dubliuojančioms funkcijoms

7. Apsauga nuo kreditorių – restruktūrizavimas

Įmonė, kuri turi laikinų sunkumų ir dar vykdo veiklą, kas leidžia tikėtis, kad ji gali ateityje atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto, gali inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Tokia teisė suteikta įmonės vadovui ar jos kreditoriui. Restruktūrizavimo procesas inicijuojamas per teismą.

Restruktūrizavimo laikotarpiu turto realizavimas pagal kreditorių reikalavimus sustabdomas, be to yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš tokios įmonės, skaičiuoti netesybas ir t.t.

Ką padaryti

Įsivertinti, ar įmonei reikalinga apsauga nuo kreditorių ir finansinių priemonių vykdymo „atostogos“.

Kokia nauda

Įmonei suteikiama apsauga nuo kreditorių reikalavimų ir ji gali vykdyti veiklą pagal patvirtintą planą.

VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus / draudimus veiklos vykdymui, paskelbė mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriems automatiškai suteikiamos šios pagalbos priemonės – nevykdomas deklaruotų mokesčių išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių, o sudarius mokestinės paskolos sutartį, neskaičiuojamos palūkanos. Šiems mokėtojams taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

VMI taip pat pateikė prašymo formą tiems verslininkams, kurie nerado savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrė neigiamas pasekmes dėl COVID-19.

Visa informacija https://www.vmi.lt/cms/informacija-verslui-del-covid-19

Užimtumo įstatymo pakeitimai.

1. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną įstatyme nutarta įtvirtinti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims, bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dydį sudarys 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose (dar nėra paskelbti), bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (607 Eur bruto). Jeigu užimtam asmeniui prastova bus paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki 3 mėnesių. Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

2. Suteikiamos mokestinės paskolos verslui, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Sprendimo dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis priėmimas trunka iki 30 dienų (nuo prašymo ir kitų dokumentų pateikimo dienos). Paskelbus teigiamą sprendimą dėl mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, įmonė sutartį turi sudaryti per 10 darbo dienų.

3. Sustabdomi mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai, vadovaujantis protingumo kriterijais.

4. Mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo baudų, delspinigių.

5. Sudaroma galimybė atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Parengtas pasiūlymas, leisiantis mokestinės paskolos sutartį (MPS) sudaryti ir dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokų, kurių mokėjimo terminas yra š. m. kovo 16 d. Tai leis verslui išdėstyti ir GPM įmokas dalimis bei jas mokėti sutartu grafiku.

6. VMI pratęsė terminą bei numato, jog avansinio pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti ir I ketvirčio avansinį pelno mokestį sumokėti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.

7. Vieną kartą metuose įmonės turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją.

8. Rekomenduojama savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių.