Category Archives: Mokesčių teisė

Šioje byloje Rumunijos bendrovė tiekė rapsus Vokietijos bendrovei ir vertino juos kaip tiekimus Bendrijos viduje. Tačiau VMI atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad tiekimai turi būti laikomi nacionaliniais tiekimais, nes rapsai nebuvo išvežti iš šalies teritorijos. Rumunijos bendrovė neginčijo šio VMI sprendimo ir jis įsiteisėjo. Pagal nacionalinius teisės aktus, šiam prekių tiekimui buvo taikoma atvirkštinio apmokestinimo PVM tvarka ir PVM turėjo sumokėti Vokietijos bendrovė su Rumunijos PVM kodu.

Atitinkamai, Rumunijos bendrovė pataisė PVM sąskaitas faktūras ir atskaitė su šiomis PVM sąskaitomis susijusį PVM bei paprašė VMI grąžinti neteisingai sumokėtą PVM. Tačiau VMI atsakė, kad jos sprendimas dėl rapsų tiekimo priskyrimo nacionaliniams tiekimams ir PVM priskaičiavimo yra galutinis ir neskundžiamas.

Rumunijos bendrovė nesutiko su tokiu vertinimu ir dėl šio ginčo buvo kreiptasi į ETT, kuris nustatė:

• tiekėjas negali būti laikomas prievolę mokėti PVM turinčiu asmeniu, o aplinkybė, kad šis tiekėjas sumokėjo PVM, klaidingai manydamas, kad atitinkamam tiekimui netaikoma atvirkštinio apmokestinimo PVM tvarka, neleidžia nukrypti nuo šios taisyklės, todėl šis klaidingai sąskaitoje faktūroje nurodytas ir sumokėtas PVM turi būti grąžintas tiekėjui;
• asmenims turi būti suteikiama teisė susigrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisės normas surinktus mokesčius, o valstybės narės savo teisėje turi numatyti galimybę patikslinti kiekvieną sąskaitoje faktūroje nepagrįstai nurodytą mokestį, jei sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo įrodo savo sąžiningumą;
• kai sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo laiku pašalina bet kokią mokestinių pajamų praradimo riziką, PVM neutralumo principas reikalauja, kad sąskaitoje faktūroje nepagrįstai nurodytą mokestį galima būtų koreguoti, o valstybės narės negali tokio tikslinimo sieti su šią sąskaitą faktūrą išrašiusio asmens sąžiningumu. Toks tikslinimas negali priklausyti nuo mokesčių administratoriaus diskrecijos. Prekių tiekimo, kuriam taikoma atvirkštinio apmokestinimo PVM tvarka atveju, mokestinių pajamų praradimo rizika, susijusi su teisės į grąžinimą įgyvendinimu, pašalinama, nes apmokestinamasis asmuo gali priskaityti ir tuo pačiu metu atskaityti PVM;
• galimybė pateikti prašymą grąžinti PVM turėtų būti apribota protingais senaties terminais. Veiksmingumo principas draudžia tokius nacionalinės teisės aktus arba administracinę praktiką, kad iš apmokestinamojo asmens gali būti atimta galimybė koreguoti su sandoriais susijusias sąskaitas faktūras ir jomis remtis, siekiant nepagrįstai sąskaitoje faktūroje nurodyto ir šio apmokestinamojo asmens sumokėto PVM grąžinimo, nors minėtuose teisės aktuose nustatytas penkerių metų naikinamasis terminas dar nėra pasibaigęs, neatsižvelgiant į tai, kad terminas apskųsti VMI sprendimą pasibaigė.

Gyventojui parduodant nekilnojamąjį turtą, reikia įvertinti:

1. Ar gali pasinaudoti LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytomis lengvatomis, parduodant gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę):

• ar pastaruosius 2 metus iki pardavimo ten buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
• Jeigu deklaruota gyvenamoji vieta buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, ar gautos pajamos per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo buvo panaudotos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui;
• Ar būstas buvo įsigytas ne mažiau kaip prieš 10 metų.

2. Ar darė būsto rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, kad atimti šias išlaidas iš pajamų:

• Ar tokiai rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui pagrįsti turi dokumentus (sąskaitas), kurie atitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus;
• Ar turi dokumentus (statybos leidimas), kurie pagrįstų, kad buvo atlikta būtent rekonstrukcija ar kapitalinis remontas.

3. Ar atliko apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus:

• Ar atskaitoma suma kartu su sutuoktiniu neviršijo 4 000 Eur (po 2 000 Eur asmeniui);
• Ar apdailos/remonto darbus atliko suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas;
• Ar pateikėte VMI PRC912 formą.

4. Ar įsiregistravote PVM mokėtoju (arba teikėte VMI PVM neįsiregistravusio asmens formą), jeigu pardavėte kelis būstus per metus Lietuvoje ir tai nebuvo atsitiktiniai sandoriai, o jų pardavimo pajamos viršijo 45 000 Eur.

Vienoje iš bylų teismai sprendė klausimą, ar patronuojančiosios bendrovės personalo nuoma arba komandiravimas, kai patronuojamoji bendrovė kompensuoja tik su tuo susijusias išlaidas, turi būti laikoma išlaidų atlyginimu ar PVM apmokestinama veikla, kuriai gali būti taikoma PVM atskaita.

ETT nurodė, kad:

• abi įmonės yra apmokestinamieji asmenys, paslaugų teikimas vyko šalies viduje ir vadovo komandiravimas yra priskiriamas paslaugų tiekimui;
• sprendžiant, ar paslaugų teikimas vyko už atlygį, reikia nustatyti, ar tarp teikėjo ir gavėjo yra teisinis ryšys, kai įvykdoma abipusė prievolė, o teikėjo gautas atlygis yra reali gavėjui suteiktos paslaugos vertė. Taip yra tuo atveju, kai tarp suteiktos paslaugos ir gauto atlygio yra tiesioginis ryšys;
• patronuojamosios bendrovės atliktas sumų, kurias sąskaitose faktūrose nurodė jos patronuojančioji bendrovė, sumokėjimas buvo sąlyga, kad patronuojančioji bendrovė komandiruotų vadovą, o patronuojamoji bendrovė šias sumas sumokėjo tik kaip atlygį už komandiravimą, todėl tarp šių dviejų prievolių yra tiesioginis ryšys;
• atlygio suma, kuri yra lygi ar didesnė nei išlaidos, kurias apmokestinamasis asmuo patyrė teikdamas paslaugą, nėra reikšminga PVM apmokestinimo tikslais, t.y. tokia aplinkybė negali turėti įtakos tiesioginiam suteiktos paslaugos ir gauto atlygio ryšiui.

Vienoje iš bylų Europos Sąjungos teisingumo teismas (ETT) sprendė klausimą, kaip turi būti kompensuojami mokesčių mokėtojo nuostoliai, susiję su neteisėtu PVM permokos negrąžinimu.

ETT nustatė tokias taisykles:

• jei valstybė narė surinko mokesčius, pažeisdama Sąjungos teisę, asmenys turi teisę į tai, kad būtų sugrąžintas ne tik neteisėtai surinktas mokestis, bet ir valstybei sumokėtos arba jos surinktos su šiuo mokesčiu tiesiogiai susijusios sumos;
• mokesčių mokėtojas turi teisę ir į nuostolius, patirtus dėl negalėjimo naudotis pinigų sumomis, kuriuos lėmė atsiradusi prievolė sumokėti mokestį, t.y. apmokestinamasis asmuo turi gauti adekvačią nuostolių, patirtų dėl negalėjimo disponuoti atitinkamomis sumomis, kompensaciją;
• kiekviena valstybė narė savo teisės sistemoje turi numatyti sąlygas, kuriomis turi būti mokamos palūkanos, nustatyti palūkanų normą ir jų apskaičiavimo būdą (paprastosios ar sudėtinės palūkanos). Šios sąlygos turi būti ne mažiau palankios nei panašiems reikalavimams pagal vidaus teisę taikomos sąlygos;
• palūkanų mokėjimo tvarka turi būti nustatyta taip, jog neteisėtai surinktų mokesčių ekonominė našta būtų kompensuota. Kai PVM permokos grąžinimo atveju valstybės taikomos palūkanos yra apskaičiuojamos pagal normą, kuri yra mažesnė nei apmokestinamasis asmuo, kuris nėra kredito įstaiga, turėtų mokėti, kad pasiskolintų tokią sumą, tai neatitinka teisingo kompensavimo;
• valstybė gali nustatyti senaties terminus reikalavimams dėl PVM permokos grąžinimo ir tai atitinka ES teisėje nustatytą teisinio saugumo principą;
• ES teisė nedraudžia valstybių praktikos, kai PVM grąžinimui mokesčių mokėtojas turi pateikti atitinkamą prašymą, iki tol nemokant už tai palūkanų, o palūkanas mokant tik nuo dienos, per kurį mokesčių administratorius turėjo išnagrinėti tokį prašymą (30-45 dienas).

Kadangi Seimas šią savaitę nesugebėjo priimti Užimtumo įstatymo pataisų dėl subsidijos darbo vietoms išlaikyti, tai jo priėmimas keliasi į kitos savaitės antradienį (jeigu Seimas nesusirinks į neeilinį posėdį).

Socialinės apsaugos ir darbo ministras žada, kad subsidijos galimai bus pradėtos mokėti tik po Velykų.

Reikia atkreipti dėmesį, kad pasirodė dar viena Užimtumo įstatymo 40 str. redakcija, kur nurodoma, kad “Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“

Šiuo ypatingai sunkiu verslui laikotarpiu, pateikiame savo, ilgametę patirtį turinčių verslo teisės konsultantų, įžvalgas bei galimus veiksmus, kurie padėtų verslui išgyventi.

1. Ilgalaikio turto sąrašo peržiūra už praeitą laikotarpį, siekiant pasinaudoti investicijų lengvata ir susigrąžinti sumokėtą pelno mokestį

Pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ), įmonės investicijos į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui, gamybos/paslaugų pajėgumų didinimui ar esamo proceso esminiam pagerinimui laikomos investiciniu projektu, kas įgalina sumažinti apmokestinamąjį pelną 50 procentų.

Investiciniam projektui gali būti priskirtas gamybos ar paslaugų procese dalyvaujantis turtas, būtinas veiklos procesams vykdyti ir aptarnauti, didinantis darbo našumą ir produktyvumą. Netgi naujos veiklos įdiegimas įmonėje, kurios metu kuriamos naujos darbo vietos, perkami kompiuteriai ir programinė įranga, gali būti laikoma investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu.

Ką padaryti

Peržiūrėti atliktas investicijas (iki 5 metų atgal) į ilgalaikį turtą ir įvertinti jas investicinio projekto kriterijų atžvilgiu.

Kokia nauda

7,5 proc. sumažėjęs efektyvus pelno mokesčio tarifas, patikslinus pelno mokesčio deklaracijas ir pelno mokesčio susigrąžinimas/įskaitymas.

2. Kilnojamojo darbo pobūdžio įforminimas darbuotojams, kurių darbas yra mobilus ar vykdomas lauko sąlygomis

Mobiliems darbuotojams yra kompensuojamos su tokiu darbo pobūdžiu susijusios padidėjusios išlaidos, kurių dydis nustatomas darbo sutartyje ir mokamas iš darbo užmokesčio fondui priskirtų lėšų.

Kompensuojamos išlaidos, mokamos už kilnojamojo pobūdžio darbą, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir Sodra. Jų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

VMI ir Darbo inspekcijos nuomone, darbas lauko sąlygomis galėtų būti prilyginamas kilnojamojo pobūdžio darbui.

Ką padaryti

Peržiūrėti darbuotojų atliekamas funkcijas ir įforminti kilnojamojo darbo pobūdį tiems darbuotojams, kurių darbas mobilus ir/ar vykdomas lauko sąlygomis.

Kokia nauda

Galimybė susimažinti darbo užmokesčio fondą, nes darbuotojams išmokamos kompensacijos neapmokestinamos.

3. Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio sumažinimas, jeigu nustatyta vertė neatitinka realios

Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai skaičiuojami nuo masinio vertinimo būdu nustatytos mokestinės vertės. Tuo atveju, jeigu ši vertė neatitinka realios, galima užsakyti individualų vertinimą, kai individualaus vertinimo metu nustatyta vertė skiriasi nuo mokestinės (bazinės) vertės daugiau kaip 20 procentų.

Be to, tiek žemės tiek ir nekilnojamojo turto vertė priklauso nuo paskirties, naudojimo, teisinio statuso, techninių savybių, priežiūros būklės, mokesčio mokėtojo kategorijos ar turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietos.

Ką padaryti

Peržiūrėti turto vertes, nustatytas masinio vertinimo būdu bei turto paskirtį ar kitas savybes, siekiant įvertinti, ar būtų galima priskirti turtą kitai grupei ar sumažinti turto vertę, atliekant individualų vertinimą.

P.S. Kai kurios savivaldybės, tame tarpe ir Vilniaus, jau priėmė sprendimus atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokesčių mokėtojus karantino laikotarpiu bei sumažinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius bei nuomos mokestį valstybinės žemės nuomininkams.

Kokia nauda

Sumažėjęs mokėtinas mokestis.

4. Nuostolių perkėlimas įmonių grupės viduje

Pelno mokesčio įstatyme numatyta galimybe perduoti vienos įmonės mokestinius nuostolius kitai tai pačiai įmonių grupei priklausančiai įmonei, kuri jai perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuoti nuostoliai.

Ką padaryti

Įsivertinti, ar įmonių grupė ir perkeliami nuostoliai atitinka Pelno mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas.

Kokia nauda

Įmonė, kuriai buvo perduoti nuostoliai, turi teisę sumažinti apmokestinamąjį pelną.

5. Įmonės turto nuo veiklos atskyrimas

Verslas gali diversifikuoti rizikas, išdalinant verslus ar turtą (tiek nekilnojamąjį tiek ir kilnojamąjį) atskiroms bendrovėms. Geras to pavyzdys yra nekilnojamojo turto vystytojai, kurie kiekvienam projektui steigia po atskirą bendrovę. Todėl nepavykus vienam iš projektų, kreditoriai negali pasiekti kito akcininkų turto.

Atskyrimas gali būti susijęs su įmonės įrangos (pvz., staklių) atskyrimu nuo veiklos, į kurią gali būti nukreipiami kreditorių reikalavimai arba gamybinės įmonės suskaidymas į padalinius, kur viename koncentruojamas nekilnojamas turtas, o kitame – gamybiniai įrengimai ir darbuotojai.

Tiek teisinė tiek ir mokestinė aplinka tokiam diversifikavimui yra palanki. Išskirti bendrovės turtą ir veiklas į atskiras bendroves, nepatiriant mokestinių pasekmių, suteikia tiek Pelno, tiek ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai.

Ką padaryti

Įvertinti, ar galima atskirti į atskiras bendroves įmonės vykdomas skirtingas veiklas ar turtą atskirti nuo veiklos.

Kokia nauda

Kreditoriai negalės nukreipti savo reikalavimų į visą įmonės vykdomą veiklą ir kitą turtą.

6. Įmonės finansinės padėties sustiprinimas ir valdymo supaprastinimas, prijungiant dukterines įmones

Kelios įmonės gali būti sujungiamos, siekiant pasinaudoti esama valdymo, pardavimo, tiekimo, personalo infrastruktūra, taip užtikrinant joms augimą ir finansinės padėties sustiprinimą, siekiant pasiskolinti.

Sujungti ar prijungti įmones, nepatiriant mokestinių pasekmių, suteikia tiek Pelno, tiek ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai.

Ką padaryti

Įsivertinti, ar jungimu galima pasiekti veiklos efektyvumą ir kaštų taupymą bei finansinės padėties sustiprinimą.

Kokia nauda

Galimybė pigiau pasiskolinti ir susimažinti įmonės kaštus dubliuojančioms funkcijoms

7. Apsauga nuo kreditorių – restruktūrizavimas

Įmonė, kuri turi laikinų sunkumų ir dar vykdo veiklą, kas leidžia tikėtis, kad ji gali ateityje atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto, gali inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Tokia teisė suteikta įmonės vadovui ar jos kreditoriui. Restruktūrizavimo procesas inicijuojamas per teismą.

Restruktūrizavimo laikotarpiu turto realizavimas pagal kreditorių reikalavimus sustabdomas, be to yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš tokios įmonės, skaičiuoti netesybas ir t.t.

Ką padaryti

Įsivertinti, ar įmonei reikalinga apsauga nuo kreditorių ir finansinių priemonių vykdymo „atostogos“.

Kokia nauda

Įmonei suteikiama apsauga nuo kreditorių reikalavimų ir ji gali vykdyti veiklą pagal patvirtintą planą.

VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus / draudimus veiklos vykdymui, paskelbė mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriems automatiškai suteikiamos šios pagalbos priemonės – nevykdomas deklaruotų mokesčių išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių, o sudarius mokestinės paskolos sutartį, neskaičiuojamos palūkanos. Šiems mokėtojams taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

VMI taip pat pateikė prašymo formą tiems verslininkams, kurie nerado savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrė neigiamas pasekmes dėl COVID-19.

Visa informacija https://www.vmi.lt/cms/informacija-verslui-del-covid-19

Užimtumo įstatymo pakeitimai.

1. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną įstatyme nutarta įtvirtinti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims, bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dydį sudarys 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose (dar nėra paskelbti), bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (607 Eur bruto). Jeigu užimtam asmeniui prastova bus paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki 3 mėnesių. Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

2. Suteikiamos mokestinės paskolos verslui, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Sprendimo dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis priėmimas trunka iki 30 dienų (nuo prašymo ir kitų dokumentų pateikimo dienos). Paskelbus teigiamą sprendimą dėl mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, įmonė sutartį turi sudaryti per 10 darbo dienų.

3. Sustabdomi mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai, vadovaujantis protingumo kriterijais.

4. Mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo baudų, delspinigių.

5. Sudaroma galimybė atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Parengtas pasiūlymas, leisiantis mokestinės paskolos sutartį (MPS) sudaryti ir dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokų, kurių mokėjimo terminas yra š. m. kovo 16 d. Tai leis verslui išdėstyti ir GPM įmokas dalimis bei jas mokėti sutartu grafiku.

6. VMI pratęsė terminą bei numato, jog avansinio pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti ir I ketvirčio avansinį pelno mokestį sumokėti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.

7. Vieną kartą metuose įmonės turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją.

8. Rekomenduojama savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių.

AJ kartu su kitu bendraturčiu pagal 2011 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2011 m. liepos 4 d. pareiškėja gavo leidimą statyboms šiame sklype. Įsigytame žemės sklype buvo įregistruoti gyvenamasis namas ir du kaimo turizmo pastatai.

AJ kartu su bendraturčiu 2012 m. gruodžio 28 d. pardavė gyvenamąjį namą su žemės sklypo dalimi už 450 000 litų (130 329 Eur) (toliau – ginčo sandoris). Pardavus tokia kaina, AJ gavo 112 500 litų (32 437 Eur) už dalį žemės sklypo ir 150 000 litų (43 443 EUR) už sklype įregistruotą gyvenamojo namo dalį.

Atlikusi patikrinimą VMI nustatė, kad minėti nekilnojamojo turto sandoriai nebuvo vienkartiniai ar atsitiktiniai ir kad AJ vykdė ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžiama PVM įstatyme ir dėl to AJ turi turėjo deklaruoti pardavimo PVM, apskaičiuoto nuo visos sumos, kurią ji gavo už ginčo sandorį.

ETT palaikė VMI poziciją ir konstatavo, kad kai tiekimą tam pačiam pirkėjui sudaro du nekilnojamojo turto objektai, kurie yra susiję savo pobūdžiu ir dėl kurių sudaryta viena pirkimo–pardavimo sutartis, ir kai viršijama smulkaus verslo įmonėms numatyta metinės apyvartos riba, apmokestinamasis asmuo turi sumokėti mokestį nuo viso ginčo tiekimo vertės, t. y. atsižvelgdamas į šį tiekimą sudarančių dviejų objektų vertę, net jei atsižvelgus į vieno iš šių objektų vertę minėta metinė riba nebūtų viršyta.

Šioje byloje iškilo klausimas, ar galima leisti apmokestinamajam asmeniui atskaityti visą pirkimo PVM mišrios veiklos atveju dėl to, kad nacionalinėje teisėje nėra specialių nuostatų dėl paskirstymo kriterijų ir metodų, kurios leistų apmokestinamajam asmeniui nustatyti šio pirkimo PVM dalį, kuri turėtų būti laikoma susijusia atitinkamai su jo ekonomine ir neekonomine veikla.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ETT) nurodė, kad jeigu apmokestinamasis asmuo prekes ir paslaugas naudoja ekonominiams sandoriams, dėl kurių jam atsiranda teisė į atskaitą, ir ekonominiams sandoriams, dėl kurių ši teisė neatsiranda, t.y. neapmokestinamiesiems sandoriams, direktyva numato normas, leidžiančias nustatyti atskaitytino PVM dalį, kuri turi būti proporcinga sumai, priskirtinai prie apmokestinamų ekonominių apmokestinamojo asmens sandorių.

Diskreciją nustatyti metodus ir kriterijus, kuriais remiantis sumokėtas pirkimo PVM būtų priskirtas prie ekonominės ir neekonominės veiklos, turi valstybės narės. Kadangi Lenkija nėra nustačiusi tokių skaičiavimo būdų, tai savivaldybių asociacija teisme teigė, kad iš jos negalima reikalauti atlikti tokį priskyrimą, todėl ji turi teisę atskaityti visą mokestį nuo tokių išlaidų.

Tačiau ETT su tuo nesutiko. ETT konstatavo, kad jei remdamasis taikoma mokesčių teise apmokestinamasis asmuo gali nustatyti tikslią teisės į atskaitą apimtį, negalima teigti, kad jam skirta pareiga nustatyti savo mišrių išlaidų dalį, kuri yra susijusi su ekonominiais sandoriais, prieštarauja mokesčio teisėtumo principui. Bendroje PVM sistemoje toks reikalavimas susijęs ne su esminiu elementu, kuris apibūdina vieną iš pagrindinių PVM savybių, todėl turi būti aiškiai numatytas taikomoje mokesčių teisėje, o tik su papildomu elementu, kad asmuo galėtų pasinaudoti teise į atskaitą.

Italijos mokesčių administratorius atmetė bendrovės teisę į PVM atskaitą, kiek tai susiję su elektros energijos pirkimo sandoriais, kuriuos jis laikė fiktyviais, nes elektros energija realiai nebuvo tiekiama. Mokesčių administratoriaus teigimu, sudaryti sandoriai sudarė žiedinę to paties kiekio už tą pačią kainą elektros energijos pardavimo tai pačiai įmonių grupei priklausančioms bendrovėms sistemą. Jie buvo sudaryti siekiant vienintelio tikslo, kad pagrindinė grupės įmonė galėtų parodyti atitinkamas sumas, siekdama gauti bankų finansavimą. Kadangi visos grupės įmonės mokėjo PVM, fiktyvūs elektros energijos pardavimo sandoriai, juos sudariusiom įmonėm nesuteikė jokio mokestinio pranašumo.

ETT nurodė, kad jei realiai neįvyko prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, negali atsirasti ir teisė į PVM atskaitą. Tačiau pagal ETT praktiką, sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM turi sumokėti šią sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo, net jei neįvyko realus apmokestinamasis sandoris.

Sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM prievolę sumokėti turi ją išrašęs asmuo, o šios sąskaitos faktūros gavėjas neturi teisės atskaityti PVM, susijusio su fiktyviais sandoriais.

ETT pažymėjo, kad mokestinių pajamų praradimo grėsmė nėra visiškai panaikinama, jei sąskaitos faktūros, kuriose nepagrįstai nurodyta PVM suma, gavėjas gali ja pasinaudoti, kad atskaitytų šį mokestį. Tačiau PVM neutralumo principo laikymasis užtikrinamas valstybių narių numatyta galimybe ištaisyti bet kokį sąskaitoje faktūroje klaidingai nurodytą mokestį, jei sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo įrodė savo sąžiningumą arba laiku visiškai pašalino mokestinių pajamų praradimo grėsmę.

Todėl ETT konstatavo, kad PVM direktyva nedraudžia nacionalinio teisės akto, pagal kurį negalima atskaityti PVM, susijusio su fiktyviais sandoriais, o asmenys, nurodę PVM sąskaitoje faktūroje, privalo jį sumokėti, įskaitant ir už fiktyvų sandorį, su sąlyga, kad pagal nacionalinę teisę galima pakoreguoti mokesčio skolą, atsirandančią iš šios pareigos, kai šią sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo, kuris neveikė sąžiningai, laiku visiškai pašalino mokestinių pajamų praradimo grėsmę.