Skip to Content

Category Archives: Uncategorized @lt

INVEGA pagalba verslui

Palūkanų kompensavimas

Smulkiajam ir vidutiniam verslui, patiriančiam sunkumų dėl COVID-19, nuspręsta kompensuoti 100 proc. palūkanų paskolos ar lizingo mokėjimų atostogų laikotarpiu (iki 6 mėn.) nepriklausomai nuo finansų įstaigos tipo, skolinimo sandorio tipo, paskolos paskirties bei paskolos gavėjo veiklos pobūdžio. Taip pat pakeisti palūkanų kompensacijų mokėjimo terminai – palūkanų kompensacija įmonėms bus mokama ne kas ketvirtį, o kas mėnesį. Palūkanos bus kompensuojamos nuo karantino paskelbimo pradžios – nuo kovo 16 d. iki metų pabaigos suteiktoms paskolų „atostogoms“. Pati priemonė startuos šios savaitės pabaigoje.

Paskolų garantijos

INVEGA garantijoms teikti papildomai skirta 470 mln. eurų. Garantuoja pirmos paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai iki 80 proc. sumos, o likusi dalis padengiama paskolos ėmėjo pasiūlytais užstatais. INVEGA gali suteikti garantiją lizingui įrangos pirkimą finansuojančiai finansinės nuomos bendrovei, jei Lietuvoje įsteigta įmonė, atitinkanti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektui nustatytus reikalavimus, ketina įsigyti naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) būdu. Taip pat bus išplėstas finansų įstaigų, kurios teiks paskolas, sudarys lizingo ar faktoringo sandorius su portfelinėmis garantijomis, ratas. Šios finansinės priemonės bus teikiamos smulkiosioms ir vidutinėms bei didelėms įmonėms, kurios patyrė sunkumų dėl COVID-19. Ši priemonė startuos kitą savaitę.

Lengvatinės paskolos

INVEGA skiria 50 mln. eurų lengvatinėms paskoloms likvidumui užtikrinti tuose sektoriuose, kuriuose verslas labiausiai nukentėjo nuo COVID-19, tai yra apgyvendinimo, restoranų ir kt. Šia priemone bus galima naudotis nuo balandžio vidurio.

Minėtos INVEGOS priemonės verslą pasieks tarpininkaujant finansų įstaigoms (bankams, lizingo bendrovėms, kredito unijoms ir kt.), kurios informuos apie kiekvienai įmonei tinkamus sprendimus ir finansavimo galimybes.

Visa informacija: https://invega.lt/lt/informacija-verslui-del-covid-19/invegos-siuloma-pagalba-verslui/

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

Nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure)

  • Ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas šalyje savaime nereiškia nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimo, suteikiančio teisę įmonėms stabdyti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
  • Nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti konstatuojamos, tik jeigu egzistuoja šių visų sąlygų visumą:

 

1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti.

Jeigu sutartis įmonių buvo sudaroma, kai apie COVID-19 plitimo grėsmę jau buvo pakankamai žinoma, greičiausiai pirmoji sąlyga nebus tenkinama, taigi ir nebus galima remtis nenugalimo jėgos aplinkybėmis.

2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti.

Jeigu įmonė objektyviai vis tik gali vykdyti sutartį, nors galbūt jai tai ir nepelninga, ar ypatingai sudėtinga, tačiau vis tik įmanoma – įmonė negalės remtis nenugalimos jėgos aplinkybėmis (tačiau šiais atvejais galima svarstyti dėl galimybės remtis sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutu – žr. žemiau).

3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio.

Ekstremalios situacijos, karantino paskelbimas, su tuo susiję ribojimai, akivaizdu, nėra įmonių kontroliuojama sritis.

4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Svarbu analizuoti sudarytas sutartis, kadangi sutarties šalys yra laisvos nuspręsti ir sutartyse aptarti, ką jos laikys ypatingomis aplinkybėmis, o ko ne, taip pat susitarti dėl tam tikrų aplinkybių, jų sukeltų padarinių rizikos prisiėmimo.

  • Įmonės svarbu reaguoti greitai ir įsivertinus, kad nenugalimos jėgos aplinkybės jų įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu vis tik konstatuotinos – kuo greičiau (ar sutartyje nustatytais terminais) apie tai pranešti kitai šaliai apie šios aplinkybės atsiradimą ir jos įtaką sutarties vykdymui (objektyvūs, pagrįsti argumentai).
  • Patartina kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl pažymos, liudijančios nenugalimo jėgos aplinkybių egzistavimą, išdavimo. Šios pažymos reikšmė yra įrodomoji –  esant ginčui tarp šalių ši pažyma būtų papildomas įrodymas argumentuojant dėl įmonės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nenugalimo jėgos aplinkybių egzistavimo laikotarpiu;
  • Net ir įsitikinus, kad įmonės sutartinių įsipareigojimų vykdymui konstatuotinos nenugalimos jėgos aplinkybės svarbu suprasti, kad tai savaime nereiškia teisės nutraukti sutartį (nebent taip šalys būtų susitarusios sutartyje) – jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina (akivaizdu, kad COVID-19 situacija bus laikina), tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.
  • Nenugalimo jėgos aplinkybėmis nėra laikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

 

Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms

  • Tam tikrais atvejais, sutarties šalis, patirianti sunkumų (sutarties vykdymo suvaržymai), gali pasinaudoti sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutu, kuris suteikia teisę įmonei kreiptis į kitą sutarties šalį prašant pakeisti sutartį (pvz. sustabdyti, atidėti tam tikro sutartinio įsipareigojimo vykdymą ir pan.).
  • Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo.
  • Šalys turi sutarti dėl atitinkamo sutarties keitimo (įmonė negali savavališkai stabdyti savo įsipareigojimų vykdymo), jeigu to padaryti nepavyksta – gali būti kreipiamasi į teismą.
  • Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
  • Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu (turi būti tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos):

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

  • Lietuvos teismų praktikoje laikoma, kad sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

 

duomenu apsauga

Santa Janickienė

Teisininkė
santa.janickiene@lextal.lt
+370 5210 2733

0 Continue Reading →

Informacija verslams dėl COVID-19

VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus / draudimus veiklos vykdymui, paskelbė mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriems automatiškai suteikiamos šios pagalbos priemonės – nevykdomas deklaruotų mokesčių išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių, o sudarius mokestinės paskolos sutartį, neskaičiuojamos palūkanos. Šiems mokėtojams taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

VMI taip pat pateikė prašymo formą tiems verslininkams, kurie nerado savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrė neigiamas pasekmes dėl COVID-19.

Visa informacija https://www.vmi.lt/cms/informacija-verslui-del-covid-19

Užimtumo įstatymo pakeitimai.

 

  1. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną įstatyme nutarta įtvirtinti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims, bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dydį sudarys 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose (dar nėra paskelbti), bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (607 Eur bruto). Jeigu užimtam asmeniui prastova bus paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki 3 mėnesių. Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

 

  1. Suteikiamos mokestinės paskolos verslui, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Sprendimo dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis priėmimas trunka iki 30 dienų (nuo prašymo ir kitų dokumentų pateikimo dienos). Paskelbus teigiamą sprendimą dėl mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, įmonė sutartį turi sudaryti per 10 darbo dienų.

 

  1. Sustabdomi mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai, vadovaujantis protingumo kriterijais.

 

  1. Mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo baudų, delspinigių.

 

  1. Sudaroma galimybė atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Parengtas pasiūlymas, leisiantis mokestinės paskolos sutartį (MPS) sudaryti ir dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokų, kurių mokėjimo terminas yra š. m. kovo 16 d. Tai leis verslui išdėstyti ir GPM įmokas dalimis bei jas mokėti sutartu grafiku.

 

  1. VMI pratęsė terminą bei numato, jog avansinio pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti ir I ketvirčio avansinį pelno mokestį sumokėti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.

 

  1. Vieną kartą metuose įmonės turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją.

 

  1. Rekomenduojama savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių.

 

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

Įsigaliojo naujos žemės vertės, įtakojančios žemės mokesčius

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją, 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos yra skaičiuojami žemės mokesčiai, perskaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai, vertinamas nekilnojamasis turtas.

Žemės vertinimas atliekamas masinio žemės vertinimo būdu kas 5 metai. Žemės mokestinė vertė nustatoma pagal žemės vidutinę rinkos vertę. Tačiau žemės mokestine verte gali būti laikoma žemės vertė, nustatyta žemės savininkui atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:

1) NTR nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų; ir

2) NTR nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių; ir

3) individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Mokesčio mokėtojo prašymas žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, kartu su šios žemės individualaus vertinimo ataskaita pateikiami NTR. Jeigu prašymas tenkinamas, individualaus žemės vertinimo metu nustatyta žemės vertė šios žemės mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol NTR nustato (patvirtina) naują šios žemės mokestinę vertę.

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

Priimtas PVM įgyvendinimo reglamentas dėl elektroninės komercijos taisyklių taikymo

2019 m. lapkričio 21 d. Europos Taryba priėmė PVM įgyvendinimo reglamentą Nr. 2019/2026, kuris nustato detalias instrukcijas, taikant PVM direktyvoje apibrėžtas elektroninės komercijos taisykles:

  • Pateikiami techniniai paaiškinimai, kurie susiję su prekių ir paslaugų tiekimu per elektronines (online) platformas ES neapmokestinamiesiems asmenims ir įrašai/dokumentai, kuriuos tiekėjai turi turėti tokiems tiekimams;
  • Pateikiami paaiškinimai dėl vieno langelio (one-stop-shop) režimo praplėtimo tarpvalstybinei nuotolinei prekybai prekėmis, įskaitant prekybą tarp ES šalių ir iš trečiųjų šalių bei tam tikriems vidiniams prekių tiekimams.

 

Šio reglamento tikslas yra užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų PVM elektroninės komercijos taisyklių, kurios įsigalios 2021 m. sausio 1 d.

 

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

TELFA 26 šalyse skelbia UBO (galutinių naudos gavėjų centrinio registro) suvestinę kiekvienai šaliai.

Remiantis ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyva, visos ES valstybės narės privalo sudaryti galutinių naudos gavėjų registrus, kuriuose būtų kaupiama ir saugoma informacija apie pagal konkrečios šalies įstatymus įsteigtų juridinių asmenų savininkus. Šiuo pakeitimu siekiama išvengti skaidrumo trūkumo finansų sektoriuje.

Kalbant apie 5-ąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą, kurią valstybės narės turi įgyvendinti iki 2020 m. sausio 10 d., joje išplečiamas galutinių naudos gavėjų ataskaitų teikimas ir praplečiamos galimybės naudojimusi centriniu registru.

Ši santrauka pateikia trumpą praktinę galutinių naudos gavėjų centrinio registro įgyvendinimų apžvalgą. Nors 4-osios ir 5-osios Kovos su pinigų plovimu direktyvų turinys yra tas pats visose ES valstybėse narėse, įgyvendinimo rezultatai skiriasi.

Santraukoje aptariamos temos:

  • galutinių naudos gavėjų apibrėžimas
  • kokia informacija apie galutinius naudos gavėjus turi būti pranešama ir kokie subjektai privalo ją pranešti
  • kaip naudotis registru
  • kokie yra terminai ir galimos baudos kiekvienoje jurisdikcijoje

 

Šią TELFA apžvalgą anglų kalba rasite čia:  TELFA ebook UBO register

Apie TELFA:  

TELFA (Transeuropinis advokatų kontorų aljansas) yra nepriklausomų Europos advokatų kontorų tinklas, veikiantis 26 šalyse ir vienijantis daugiau nei 1000 teisininkų, įkurtas 1989 m.: www.telfa.law

0 Continue Reading →

KVIEČIAME PRISIJUNGTI PRIE KOMANDOS

Baltijos šalių advokatų kontora LEXTAL plečia savo veiklą ir kviečia 2-3 advokatus besispecializuojančius komercinės teisės srityje prisijungti prie ambicingos komandos.

Susitikime aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Rašykite mums ar skambinkite žemiau nurodytais kontaktais:
El. paštas: info@lextal.lt
Tel.: +370 5210 2733
Basanavičiaus g. 26, B NORDIC 26, Vilnius
Daugiau informacijos apie mūsų kontorą: www.lextal.lt

0 Continue Reading →

TELFA konferencija Belgrade

LEXTAL advokatė Lina Šikšniutė- Vaitiekūnienė dalyvavo TELFA konferencijoje Belgrade ir dalijosi savo mintimis bei patirtimi apie jaunųjų kolegų rengimą advokato profesijai diskusijoje Young & in law. Didelis ačiū konferencijos organizatoriams advokatų kontorai Vukovic & partners ir kolegomis advokatams iš visos Europos už įdomias diskusijas ir dalijimąsi patirtimi.

“Young and in law” diskusija

 

Lina Šikšniutė-Vaitiekūnienė ir kolegos

 

TELFA nariai

 

0 Continue Reading →

Verslui: ar vis dar laikote visus „auksinius kiaušinius“ vienoje vietoje

Savo veikloje mes (advokatų kontora Lextal, www.lextal.lt ) dažnai susiduriame su situacijomis, kai vienoje bendrovėje koncentruojasi kelios veiklos, nekilnojamas turtas ir brangūs įrengimai ar vykdomi verslo požiūriu rizikingi projektai.

Nepavykus vienam iš verslų ar projektui tapus nuostolingam, sutrinka bendrovės pinigų srautai, kreditoriai prašo areštuoti sąskaitas, o bankai – grąžinti paskolas prieš terminą. Tokiu atveju, bendrovės akcininkai gali prarasti visą per ilgus metus sukauptą turtą.

Ekonominė situacija pasaulyje irgi nėra paprasta. Kaip kad teigia bankų ekonomistai (https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2019/05/21/news/ekonomistas-n-maciulis-perspejo-laukia-tokia-krize-kokios-bijau-labiausiai-10441235/ ), Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, gali netrukus įžengti į ekonominės stagnacijos laikotarpį.

Tačiau galima diversifikuoti rizikas, išdalinant verslus ar nekilnojamąjį turtą atskiroms bendrovėms. Geras to pavyzdys yra nekilnojamojo turto vystytojai, kurie kiekvienam projektui steigia po atskirą bendrovę. Todėl nepavykus vienam iš projektų, kreditoriai negali pasiekti kito akcininkų turto.

Tiek teisinė tiek ir mokestinė aplinka tokiam diversifikavimui yra palanki. Išskirti bendrovės turtą ir veiklas į atskiras bendroves, nepatiriant mokestinių pasekmių, suteikia tiek Pelno, tiek ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai.

Vykdant tokį atskyrimą reikia atkreipti dėmesį į tokius dalykus:

  • Atskyrimas turi būti vykdomas griežtai laikantis Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. nustatytų taisyklių;
  • Vykdant atskyrimą, turi vyrauti svarios komercinės priežastys, o ne mokestinės paskatos;
  • Atskyrimo sąlygos turi būti parengtos taip, kad atspindėtų aukščiau paminėtus aspektus;
  • Prieš atskyrimą, reikėtų įvertinti esamus kreditorius, sutartyse nustatytus apribojimus bei tolesnio skolinimosi galimybes (sumažėja bendrovės turtas).

 

0 Continue Reading →

Garantijos rangos sutartyje

Advokatų kontoros Lextal advokatė Lina Vaitiekūnienė sėkmingai atstovavo Latvijos bendrovei SIA Olimps teisme dėl teisės išskaičiuoti išlaidas, susijusias su rangovo darbų trūkumų taisymu, iš sulaikytų sumų pagal rangos sutartį. Ši byla ypatinga tuo, jog rangovė – bankrutuojanti bendrovė kreipėsi į teismą, reikalaudama, kad užsakovė išmokėtų sulaikytą pagal rangos sutartį sumą rangovei – bankrutuojančiai bendrovei, kadangi sulaikytos sumos neišmokėjimas pažeidžia bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, neatsižvelgiant į tai, jog ši bendrovė tinkamai neištaisė trūkumų, kurių tinkamas ištaisymas pagal sutartį buvo sąlyga sulaikytų sumų išmokėjimui rangovei. Teismas sutiko su Lextal advokatės argumentais, jog atskaitymai iš sulaikytų sumų nėra laikytini priešpriešinių reikalavimų įskaitymu ir negali būti laikomi pažeidžiančiais įmonių bankroto įstatymą, o taip pat nurodė, jog rangovei iškelta bankroto byla savaime nereiškia, jog užsakovė netenka teisės naudotis sutartyje sulygta galimybe sulaikyti atitinkamas sumas garantiniam laikotarpiui. Bankroto ar restruktūrizavimo iškėlimo atveju iš esmės apsunkinamas rangos sutarties tęstinių įsipareigojimų, tokių kaip kelis metus trunkanti garantinė priežiūra ir kt., vykdymas, kas kelia prielaidą, kad rangovo bankroto atveju gali būti pažeidžiami teisėti užsakovo lūkesčiai, kilę dėl pirminių statybos rangos sutartyje sulygtų sąlygų įgyvendinimo. Akivaizdu, kad rangovas, kuriam iškelta bankroto byla, negalės suteikti garantinės priežiūros paslaugų, todėl užsakovo elgesys sulaikant garantijos dydį atitinkančią pinigų sumą yra pagrįstas sąžiningos verslo praktikos požiūriu. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas šį ginčą vadovavosi sutarties nuostatomis bei įrodymais apie neištaisytus trūkumus ir išsamiai pagrįstas išlaidas, rangovei savo lėšomis taisant darbų trūkumus savo sąskaita. Svarbi aplinkybė, jog apie trūkumų taisymo eigą rangovas buvo nuolat informuojamas.

Ši patirtis paskatino Lextal advokatus pasidalinti savo patarimais su statybų proceso dalyviais. Lextal advokatai visada rekomenduoja klientams (užsakovams) įtraukti į rangos sutartis garantijas, susijusias su rangovo atsakomybe už atliktų darbų trūkumų ištaisymu bei įsipareigojimais garantiniu laikotarpiu. Lextal advokatų kontoros praktikoje yra pasitaikę nemažai atvejų, kai klientai kreipiasi pagalbos, nes rangovas, atlikęs darbus bankrutuoja ir nebegali ištaisyti darbų trūkumų. Kaip apsisaugoti nuo tokios situacijos?

Lextal advokatų kontora rekomenduoja:

  1. Sutartyje nustatyti atitinkamas sulaikomas sumas, kurias Užsakovas išskaičiuoja iš atliktų darbų kainos ir jas  sulaiko iki galutinio darbų perdavimo ištaisius trūkumus arba rangovo pareigą pateikti banko ar draudimo kompanijos garantiją trūkumų taisymo bei garantiniam laikotarpiui;
  2. Sutartyje detaliai aptarti darbų priėmimo ir darbų trukumų ištaisymo tvarką;
  3. Darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyti, kokie konkrečiai trūkumai turi būti ištaisyti ir per kokį laikotarpį;
  4. Sutartyje numatyti, kad rangovui neištaisius trūkumų, užsakovas gali juos ištaisyti pasitelkti kitus rangovus ir sumažinti sulaikytą sumą trūkumų taisymo išlaidomis;
  5. Jeigu rangovas nevykdo savo įsipareigojimų dėl trūkumų ištaisymo, jį raštu įspėti apie ketinimą ištaisyti trūkumus užsakovo sąskaita ir sumažinti sulaikytas sumas patirtomis trūkumų taisymo išlaidomis arba ketinimą panaudoti garantiją.
  6. Pastoviai informuoti rangovą apie trūkumų taisymo eigą ir išlaidas bei sulaikytos sumos sumažinimą arba garantijos panaudojimą.
1 Continue Reading →