fbpx

Skip to Content

Category Archives: Uncategorized @lt

Restruktūrizavimas: galimybė ar verslo pabaiga

Šiuo neramiu laikotarpiu, kai ekonomistai rungtyniauja spėdami, kokia bus ši krizė: vertikalios tiesės, V formos ar kitokia, reikia įvertinti verslo tęstinumo galimybę per Juridinių asmenų nemokumo įstatymo prizmę. Kokia bebūtų valstybės pagalba paskolų, garantijų ar subsidijų forma, vis tiek reikia turėti omenyje, kad skolas reikės grąžinti, o gavus subsidiją – išlaikyti darbo vietas tam tikrą laikotarpį, tuo tarpu ne visi kreditoriai bus nusiteikę geranoriškai palaukti skolų apmokėjimo.

Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – „JANĮ“), įmonė yra nemoki, kai ji laiku negali vykdyti savo turtinių prievolių (likvidumo testas) arba jos įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad artimuoju laikotarpiu dauguma įmonių gali netenkinti likvidumo testo, o balanso testo netenkins dauguma paslaugų įmonių. Aišku, teismai automatiškai nevykdys kreditorių reikalavimų dėl nemokumo bylos iškėlimo, įvertins šios dienos ypatingas aplinkybes ir jų įtaką tolesnei veiklai, tačiau JANĮ kelia labai konkrečias pareigas bendrovės vadovui:

  • nemokumą procesą turi teisę inicijuoti įmonės vadovas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų: įmonė yra nemoki arba per artimiausius 3 mėnesius taps nemoki;
  • nemokumą procesą privalo inicijuoti įmonės vadovas, jeigu įmonė yra nemoki.

 

Inicijuoti nemokumo procesą, reiškia inicijuoti restruktūrizavimą arba bankrotą ir už šių procesų inicijavimą yra atsakingas vadovas. Įmonės vadovas privalo asmeniškai atlyginti žalą, jei laiku neinicijavo nemokumo proceso ir jam gali būti uždrausta eiti vadovo pareigas nuo 1 iki 5 metų, todėl įmonės restruktūrizavimo paskelbimas tinkamu laiku, apsaugo vadovus nuo kreditorių ieškinių ir galimybių prisiteisti iš asmeninio turto.

Tai reiškia, kad įmonės turi imtis skubių priemonių nemokumo aplinkybėms pašalinti – ieškoti papildomo finansavimo arba elgtis griežtai pagal įstatymo nustatytą modelį. O tai reiškia, kad valdymo organai turi inicijuoti įmonės nemokumą, skelbiant restruktūrizavimą arba bankrotą. Nieko nedarymas ar gerokai pavėluotas darymas veda prie nuostolių kreditoriams atlyginimo iš asmeninio turto.

Kuo ekonominės krizės laikotarpiu yra geras restruktūrizavimas? Jeigu įmonė dar yra gyvybinga, t.y. jei tęsia veiklą ir veiklos vykdymas leis vykdyti įmonės prievoles ateityje, tai restruktūrizavimas leistų įmonei apsaugoti turtą nuo išieškojimų ar kreditorių puldinėjimų, įgalintų sustabdyti jos prievolių vykdymą kreditoriams ir baudų bei delspinigių skaičiavimą už prievolių nevykdymą. Tokių priemonių visuma suteiktų galimybę įmonei tartis su kreditoriais dėl skolų atidėjimo ir atkurti mokumą.

Restruktūrizavimas turi neabejotinų pranašumų prieš bankrotą. Jeigu yra patvirtintas reorganizavimo planas, visi kreditoriai privalo laikytis jame nustatytos prievolių vykdymo tvarkos ir negali reikalauti anksčiau už kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimus. Be to, kreditoriai turi teikti priemones ir pagalbą restruktūrizuojamai įmonei, dėl kurių buvo susitarta restruktūrizavimo plane. Dar vienas svarbus restruktūrizavimo pranašumas yra tas, kad įmonei ir toliau lieka vadovauti jos valdymo organai, kurie atsako už restruktūrizavimo plano įgyvendinimą, tik jų veiklą gali prižiūrėti nemokumo administratorius.

Tuo tarpu bankroto procese faktiškai yra labai mažai galimybių pereiti į restruktūrizavimą ar atstatyti įmonės mokumą. Bankroto procese įmonės valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų ir jų teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Reikia pažymėti, kad iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorius patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą, jeigu mato, kad buvo sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises, sudaryti ne rinkos kainomis ar vedę prie tyčinio bankroto.

Turbūt nė vienas įmonės akcininkas ar vadovas nenorėtų, kad paskelbus įmonės bankrotą, nemokumo administratorius narstytų po kaulelį visus įmonės sandorius už ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį, reikalautų teikti paaiškinimus dėl kiekvieno įmonės didesnio pavedimo ar netinkamo įmonės turto naudojimo ir vėliau teiktų ieškinius valdymo organų nariams dėl nuostolių atlyginimo iš asmeninio turto.

Dabartinis restruktūrizavimo proceso modelis geras tuo, kad jis leidžia užbėgti bankrotui už akių, susistabdyti savo prievoles, gauti laikiną apsaugą nuo kreditorių, įvertinti tolesnes finansines galimybes ir toliau vykdyti veiklą pagal 4 metų reorganizavimo plane numatytas gaires.

Restruktūrizavimo bylą gali kelti ir įmonės kreditoriai, tačiau tikimybė, kad jie tokią bylą iškeltų, yra gana menka, nes jie nežino kitų įmonės kreditorių, tikrosios įmonės finansinės būklės ar jos veiklos tęstinumo galimybių. Todėl tikėtina, kad kreditoriai eitų paprastesniu keliu ir keltų įmonei bankroto bylą.

Todėl šiuo sunkiu laikotarpiu, matant, kad įmonė patiria laikinus sunkumus, bet dar yra gyvybinga, o kreditorių, tame tarpe ir mokesčius administruojančių, spaudimas darosi nepakeliamas ir nekontroliuojamas, teisingas sprendimas būtų įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimas.

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

Informacija verslams dėl COVID-19

VMI, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus / draudimus veiklos vykdymui, paskelbė mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriems automatiškai suteikiamos šios pagalbos priemonės – nevykdomas deklaruotų mokesčių išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių, o sudarius mokestinės paskolos sutartį, neskaičiuojamos palūkanos. Šiems mokėtojams taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.

VMI taip pat pateikė prašymo formą tiems verslininkams, kurie nerado savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrė neigiamas pasekmes dėl COVID-19.

Visa informacija https://www.vmi.lt/cms/informacija-verslui-del-covid-19

Užimtumo įstatymo pakeitimai.

 

  1. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną įstatyme nutarta įtvirtinti, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims, bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dydį sudarys 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose (dar nėra paskelbti), bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (607 Eur bruto). Jeigu užimtam asmeniui prastova bus paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki 3 mėnesių. Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas užimtiesiems turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

 

  1. Suteikiamos mokestinės paskolos verslui, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Sprendimo dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis priėmimas trunka iki 30 dienų (nuo prašymo ir kitų dokumentų pateikimo dienos). Paskelbus teigiamą sprendimą dėl mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, įmonė sutartį turi sudaryti per 10 darbo dienų.

 

  1. Sustabdomi mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai, vadovaujantis protingumo kriterijais.

 

  1. Mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo baudų, delspinigių.

 

  1. Sudaroma galimybė atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Parengtas pasiūlymas, leisiantis mokestinės paskolos sutartį (MPS) sudaryti ir dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokų, kurių mokėjimo terminas yra š. m. kovo 16 d. Tai leis verslui išdėstyti ir GPM įmokas dalimis bei jas mokėti sutartu grafiku.

 

  1. VMI pratęsė terminą bei numato, jog avansinio pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti ir I ketvirčio avansinį pelno mokestį sumokėti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.

 

  1. Vieną kartą metuose įmonės turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją.

 

  1. Rekomenduojama savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių.

 

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

Įsigaliojo naujos žemės vertės, įtakojančios žemės mokesčius

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją, 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos yra skaičiuojami žemės mokesčiai, perskaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai, vertinamas nekilnojamasis turtas.

Žemės vertinimas atliekamas masinio žemės vertinimo būdu kas 5 metai. Žemės mokestinė vertė nustatoma pagal žemės vidutinę rinkos vertę. Tačiau žemės mokestine verte gali būti laikoma žemės vertė, nustatyta žemės savininkui atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:

1) NTR nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų; ir

2) NTR nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių; ir

3) individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Mokesčio mokėtojo prašymas žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, kartu su šios žemės individualaus vertinimo ataskaita pateikiami NTR. Jeigu prašymas tenkinamas, individualaus žemės vertinimo metu nustatyta žemės vertė šios žemės mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol NTR nustato (patvirtina) naują šios žemės mokestinę vertę.

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

Priimtas PVM įgyvendinimo reglamentas dėl elektroninės komercijos taisyklių taikymo

2019 m. lapkričio 21 d. Europos Taryba priėmė PVM įgyvendinimo reglamentą Nr. 2019/2026, kuris nustato detalias instrukcijas, taikant PVM direktyvoje apibrėžtas elektroninės komercijos taisykles:

  • Pateikiami techniniai paaiškinimai, kurie susiję su prekių ir paslaugų tiekimu per elektronines (online) platformas ES neapmokestinamiesiems asmenims ir įrašai/dokumentai, kuriuos tiekėjai turi turėti tokiems tiekimams;
  • Pateikiami paaiškinimai dėl vieno langelio (one-stop-shop) režimo praplėtimo tarpvalstybinei nuotolinei prekybai prekėmis, įskaitant prekybą tarp ES šalių ir iš trečiųjų šalių bei tam tikriems vidiniams prekių tiekimams.

 

Šio reglamento tikslas yra užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų PVM elektroninės komercijos taisyklių, kurios įsigalios 2021 m. sausio 1 d.

 

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733
0 Continue Reading →

TELFA 26 šalyse skelbia UBO (galutinių naudos gavėjų centrinio registro) suvestinę kiekvienai šaliai.

Remiantis ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyva, visos ES valstybės narės privalo sudaryti galutinių naudos gavėjų registrus, kuriuose būtų kaupiama ir saugoma informacija apie pagal konkrečios šalies įstatymus įsteigtų juridinių asmenų savininkus. Šiuo pakeitimu siekiama išvengti skaidrumo trūkumo finansų sektoriuje.

Kalbant apie 5-ąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą, kurią valstybės narės turi įgyvendinti iki 2020 m. sausio 10 d., joje išplečiamas galutinių naudos gavėjų ataskaitų teikimas ir praplečiamos galimybės naudojimusi centriniu registru.

Ši santrauka pateikia trumpą praktinę galutinių naudos gavėjų centrinio registro įgyvendinimų apžvalgą. Nors 4-osios ir 5-osios Kovos su pinigų plovimu direktyvų turinys yra tas pats visose ES valstybėse narėse, įgyvendinimo rezultatai skiriasi.

Santraukoje aptariamos temos:

  • galutinių naudos gavėjų apibrėžimas
  • kokia informacija apie galutinius naudos gavėjus turi būti pranešama ir kokie subjektai privalo ją pranešti
  • kaip naudotis registru
  • kokie yra terminai ir galimos baudos kiekvienoje jurisdikcijoje

 

Šią TELFA apžvalgą anglų kalba rasite čia:  TELFA ebook UBO register

Apie TELFA:  

TELFA (Transeuropinis advokatų kontorų aljansas) yra nepriklausomų Europos advokatų kontorų tinklas, veikiantis 26 šalyse ir vienijantis daugiau nei 1000 teisininkų, įkurtas 1989 m.: www.telfa.law

0 Continue Reading →

KVIEČIAME PRISIJUNGTI PRIE KOMANDOS

Baltijos šalių advokatų kontora LEXTAL plečia savo veiklą ir kviečia 2-3 advokatus besispecializuojančius komercinės teisės srityje prisijungti prie ambicingos komandos.

Susitikime aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Rašykite mums ar skambinkite žemiau nurodytais kontaktais:
El. paštas: info@lextal.lt
Tel.: +370 5210 2733
Basanavičiaus g. 26, B NORDIC 26, Vilnius
Daugiau informacijos apie mūsų kontorą: www.lextal.lt

0 Continue Reading →

TELFA konferencija Belgrade

LEXTAL advokatė Lina Šikšniutė- Vaitiekūnienė dalyvavo TELFA konferencijoje Belgrade ir dalijosi savo mintimis bei patirtimi apie jaunųjų kolegų rengimą advokato profesijai diskusijoje Young & in law. Didelis ačiū konferencijos organizatoriams advokatų kontorai Vukovic & partners ir kolegomis advokatams iš visos Europos už įdomias diskusijas ir dalijimąsi patirtimi.

“Young and in law” diskusija

 

Lina Šikšniutė-Vaitiekūnienė ir kolegos

 

TELFA nariai

 

0 Continue Reading →

Verslui: ar vis dar laikote visus „auksinius kiaušinius“ vienoje vietoje

Savo veikloje mes (advokatų kontora Lextal, www.lextal.lt ) dažnai susiduriame su situacijomis, kai vienoje bendrovėje koncentruojasi kelios veiklos, nekilnojamas turtas ir brangūs įrengimai ar vykdomi verslo požiūriu rizikingi projektai.

Nepavykus vienam iš verslų ar projektui tapus nuostolingam, sutrinka bendrovės pinigų srautai, kreditoriai prašo areštuoti sąskaitas, o bankai – grąžinti paskolas prieš terminą. Tokiu atveju, bendrovės akcininkai gali prarasti visą per ilgus metus sukauptą turtą.

Ekonominė situacija pasaulyje irgi nėra paprasta. Kaip kad teigia bankų ekonomistai (https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2019/05/21/news/ekonomistas-n-maciulis-perspejo-laukia-tokia-krize-kokios-bijau-labiausiai-10441235/ ), Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, gali netrukus įžengti į ekonominės stagnacijos laikotarpį.

Tačiau galima diversifikuoti rizikas, išdalinant verslus ar nekilnojamąjį turtą atskiroms bendrovėms. Geras to pavyzdys yra nekilnojamojo turto vystytojai, kurie kiekvienam projektui steigia po atskirą bendrovę. Todėl nepavykus vienam iš projektų, kreditoriai negali pasiekti kito akcininkų turto.

Tiek teisinė tiek ir mokestinė aplinka tokiam diversifikavimui yra palanki. Išskirti bendrovės turtą ir veiklas į atskiras bendroves, nepatiriant mokestinių pasekmių, suteikia tiek Pelno, tiek ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai.

Vykdant tokį atskyrimą reikia atkreipti dėmesį į tokius dalykus:

  • Atskyrimas turi būti vykdomas griežtai laikantis Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. nustatytų taisyklių;
  • Vykdant atskyrimą, turi vyrauti svarios komercinės priežastys, o ne mokestinės paskatos;
  • Atskyrimo sąlygos turi būti parengtos taip, kad atspindėtų aukščiau paminėtus aspektus;
  • Prieš atskyrimą, reikėtų įvertinti esamus kreditorius, sutartyse nustatytus apribojimus bei tolesnio skolinimosi galimybes (sumažėja bendrovės turtas).

 

0 Continue Reading →

Garantijos rangos sutartyje

Advokatų kontoros Lextal advokatė Lina Vaitiekūnienė sėkmingai atstovavo Latvijos bendrovei SIA Olimps teisme dėl teisės išskaičiuoti išlaidas, susijusias su rangovo darbų trūkumų taisymu, iš sulaikytų sumų pagal rangos sutartį. Ši byla ypatinga tuo, jog rangovė – bankrutuojanti bendrovė kreipėsi į teismą, reikalaudama, kad užsakovė išmokėtų sulaikytą pagal rangos sutartį sumą rangovei – bankrutuojančiai bendrovei, kadangi sulaikytos sumos neišmokėjimas pažeidžia bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, neatsižvelgiant į tai, jog ši bendrovė tinkamai neištaisė trūkumų, kurių tinkamas ištaisymas pagal sutartį buvo sąlyga sulaikytų sumų išmokėjimui rangovei. Teismas sutiko su Lextal advokatės argumentais, jog atskaitymai iš sulaikytų sumų nėra laikytini priešpriešinių reikalavimų įskaitymu ir negali būti laikomi pažeidžiančiais įmonių bankroto įstatymą, o taip pat nurodė, jog rangovei iškelta bankroto byla savaime nereiškia, jog užsakovė netenka teisės naudotis sutartyje sulygta galimybe sulaikyti atitinkamas sumas garantiniam laikotarpiui. Bankroto ar restruktūrizavimo iškėlimo atveju iš esmės apsunkinamas rangos sutarties tęstinių įsipareigojimų, tokių kaip kelis metus trunkanti garantinė priežiūra ir kt., vykdymas, kas kelia prielaidą, kad rangovo bankroto atveju gali būti pažeidžiami teisėti užsakovo lūkesčiai, kilę dėl pirminių statybos rangos sutartyje sulygtų sąlygų įgyvendinimo. Akivaizdu, kad rangovas, kuriam iškelta bankroto byla, negalės suteikti garantinės priežiūros paslaugų, todėl užsakovo elgesys sulaikant garantijos dydį atitinkančią pinigų sumą yra pagrįstas sąžiningos verslo praktikos požiūriu. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas šį ginčą vadovavosi sutarties nuostatomis bei įrodymais apie neištaisytus trūkumus ir išsamiai pagrįstas išlaidas, rangovei savo lėšomis taisant darbų trūkumus savo sąskaita. Svarbi aplinkybė, jog apie trūkumų taisymo eigą rangovas buvo nuolat informuojamas.

Ši patirtis paskatino Lextal advokatus pasidalinti savo patarimais su statybų proceso dalyviais. Lextal advokatai visada rekomenduoja klientams (užsakovams) įtraukti į rangos sutartis garantijas, susijusias su rangovo atsakomybe už atliktų darbų trūkumų ištaisymu bei įsipareigojimais garantiniu laikotarpiu. Lextal advokatų kontoros praktikoje yra pasitaikę nemažai atvejų, kai klientai kreipiasi pagalbos, nes rangovas, atlikęs darbus bankrutuoja ir nebegali ištaisyti darbų trūkumų. Kaip apsisaugoti nuo tokios situacijos?

Lextal advokatų kontora rekomenduoja:

  1. Sutartyje nustatyti atitinkamas sulaikomas sumas, kurias Užsakovas išskaičiuoja iš atliktų darbų kainos ir jas  sulaiko iki galutinio darbų perdavimo ištaisius trūkumus arba rangovo pareigą pateikti banko ar draudimo kompanijos garantiją trūkumų taisymo bei garantiniam laikotarpiui;
  2. Sutartyje detaliai aptarti darbų priėmimo ir darbų trukumų ištaisymo tvarką;
  3. Darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyti, kokie konkrečiai trūkumai turi būti ištaisyti ir per kokį laikotarpį;
  4. Sutartyje numatyti, kad rangovui neištaisius trūkumų, užsakovas gali juos ištaisyti pasitelkti kitus rangovus ir sumažinti sulaikytą sumą trūkumų taisymo išlaidomis;
  5. Jeigu rangovas nevykdo savo įsipareigojimų dėl trūkumų ištaisymo, jį raštu įspėti apie ketinimą ištaisyti trūkumus užsakovo sąskaita ir sumažinti sulaikytas sumas patirtomis trūkumų taisymo išlaidomis arba ketinimą panaudoti garantiją.
  6. Pastoviai informuoti rangovą apie trūkumų taisymo eigą ir išlaidas bei sulaikytos sumos sumažinimą arba garantijos panaudojimą.
1 Continue Reading →

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla dėl „įėjimo į renginius“ sąvokos aiškinimo PVM tikslais

Srf yra Švedijoje įsteigta įmonė, kuri priklauso apskaitos ir darbo užmokesčio konsultantų profesinei organizacijai. Ji teikia apskaitos ir valdymo mokymus, t. y. organizuoja seminarus šios organizacijos nariams ir tretiesiems asmenims. Dauguma šių mokymų vyksta Švedijoje, tačiau kai kurie organizuojami kitose valstybėse narėse ir šios bendrovės dėstytojai važiuoja ten skaityti paskaitų. Šie mokymai yra skirti tik apmokestinamiesiems asmenims, kurių verslo vieta yra Švedijoje arba kurie čia turi nuolatinį padalinį.

Minėti mokymai vyksta konferencijų centre 30 valandų, išskirstytų per penkias dienas su vienos dienos pertrauka. Mokymo programos dalyviai turi turėti tam tikrą išsilavinimą ir profesinę patirtį apskaitos ir valdymo srityje. Norint dalyvauti Srf mokymuose, būtina išankstinė registracija ir turi būti gautas patvirtinimas iki jų pradžios, taip pat iš anksto turi būti atliktas mokėjimas.

Švedijos mokesčių administratorius nustatė, kad nors šie mokymai ir teikiami kitose valstybėse narėse nei Švedijos Karalystė, jie turi būti laikomai įvykusiais Švedijoje, todėl PVM turi būti renkamas Švedijoje. Be to, jis nusprendė, kad sąvoka „įėjimas į renginius“ turėtų būti suprantama tik kaip teisė patekti į tam tikrą vietą. Tačiau byloje nagrinėjamos paslaugos neturi „teisės patekti į tam tikrą vietą“ požymių, bet veikiau turi teisės dalyvauti konkrečiame mokyme požymių. Kadangi byloje nagrinėjamų mokymų pagrindinis tikslas nėra suteikti teisę įeiti į renginius, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 53 straipsnį, PVM už juos mokėtinas Švedijoje.

Ginčas pasiekė Švedijos teismą, kuris kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ETT), prašydamas paaiškinti, ar PVM direktyvos 53 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje nurodyti žodžiai „įėjimas į renginius“, apima tokią paslaugą, kurią sudaro penkių dienų apskaitos ir valdymo mokymų paslauga, kuri teikiama tik apmokestinamiesiems asmenims, su sąlyga, kad dalyviai iš anksto užsiregistravo ir sumokėjo.

ETT nurodė, kad PVM direktyvos 44 ir 45 straipsniuose numatyta bendra taisyklė paslaugų teikimo vietai mokesčių tikslais nustatyti, o šios direktyvos 46–59a straipsniuose numatyti keli specialūs priskyrimo atvejai. Todėl kiekvienu atveju reikia nuspręsti, ar tai yra vienas iš šios direktyvos 46–59a straipsniuose nurodytų atvejų. Jeigu taip nėra, minėtai situacijai taikomi jos 44 ir 45 straipsniai. PVM direktyvos 53 straipsnis neturi būti laikomas siaurai aiškinama bendros taisyklės išimtimi.

PVM direktyvos 53 straipsnyje numatyta, kad apmokestinamajam asmeniui teikiamų įėjimo į švietimo renginius paslaugų teikimo vieta yra ten, kur šie renginiai faktiškai vyksta. Šios paslaugos, kuriomis siekiama suteikti teisę patekti į švietimo ir mokslo renginius, kaip antai konferencijas ir seminarus, apima paslaugų teikimą, kurių pagrindinis požymis yra teisės patekti į renginį, mainais į bilietą arba užmokestį, suteikimas.

Srf teikiami mokymai apmokestinamiesiems asmenims yra seminarai, kurie vyksta penkias dienas su dienos pertrauka kitoje valstybėje narėje nei Švedija, kurioje yra šios bendrovės verslo vieta. Vadinasi, šie mokymai, kuriuose fiziškai dalyvauja apmokestinamieji asmenys, patenka į švietimo renginių, nurodytų Įgyvendinimo reglamento 32 straipsnyje, kategoriją.

Dėl klausimo, ar mokymų pagrindinis požymis yra teisės įeiti į minėtus seminarus suteikimas, ETT priminė, kad kai du ar daugiau elementų ar veiksmų, teikiamų apmokestinamojo asmens, yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugos teikimą, kurį išskaidyti būtų nenatūralu, laikoma, kad vykdomas vienas teikimas. Taigi, teisės patekti į nurodytus seminarus už atlygį suteikimas apmokestinamajam asmeniui, būtinai reiškia galimybę jame būti ir dalyvauti. Todėl mokesčių administratoriaus daromam skirtumui tarp teisės įeiti į tam tikrą vietą ir teisės dalyvauti specialiuose mokymuose, negali būti pritarta.

Tuo tarpu mokesčiai turi būti renkami toje vietoje, kur vartojamos prekės arba naudojamasi paslaugomis. Todėl tiekimo vietos nustatymas turi būti atliekamas remiantis PVM direktyvos 53 straipsniu ir apmokestinama PVM toje vietoje, kur tas paslaugų teikimas iš tikrųjų įvyksta, t. y. valstybėse narėse, kuriose rengiami mokymai. Kai mokymų atveju reikalaujama išankstinės registracijos ir mokėjimo, tai neturi reikšmės taikant PVM direktyvos 53 straipsnį: iš šio straipsnio formuluotės nematyti, kad į tokius kriterijus galėtų būti atsižvelgta, siekiant nustatyti vietą, kurioje teikiamos paslaugos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ETT konstatavo, kad PVM direktyvos 53 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje nurodyti žodžiai „įėjimas į renginius“ apima tokią paslaugą, kurią sudaro penkių dienų apskaitos ir valdymo mokymų paslauga, kuri teikiama tik apmokestinamiesiems asmenims, su sąlyga, kad dalyviai iš anksto užsiregistravo ir sumokėjo.

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733

0 Continue Reading →