Šiuo neramiu laikotarpiu, kai ekonomistai rungtyniauja spėdami, kokia bus ši krizė: vertikalios tiesės, V formos ar kitokia, reikia įvertinti verslo tęstinumo galimybę per Juridinių asmenų nemokumo įstatymo prizmę. Kokia bebūtų valstybės pagalba paskolų, garantijų ar subsidijų forma, vis tiek reikia turėti omenyje, kad skolas reikės grąžinti, o gavus subsidiją – išlaikyti darbo vietas tam tikrą laikotarpį, tuo tarpu ne visi kreditoriai bus nusiteikę geranoriškai palaukti skolų apmokėjimo.

Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – „JANĮ“), įmonė yra nemoki, kai ji laiku negali vykdyti savo turtinių prievolių (likvidumo testas) arba jos įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad artimuoju laikotarpiu dauguma įmonių gali netenkinti likvidumo testo, o balanso testo netenkins dauguma paslaugų įmonių. Aišku, teismai automatiškai nevykdys kreditorių reikalavimų dėl nemokumo bylos iškėlimo, įvertins šios dienos ypatingas aplinkybes ir jų įtaką tolesnei veiklai, tačiau JANĮ kelia labai konkrečias pareigas bendrovės vadovui:

  • nemokumą procesą turi teisę inicijuoti įmonės vadovas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų: įmonė yra nemoki arba per artimiausius 3 mėnesius taps nemoki;
  • nemokumą procesą privalo inicijuoti įmonės vadovas, jeigu įmonė yra nemoki.

 

Inicijuoti nemokumo procesą, reiškia inicijuoti restruktūrizavimą arba bankrotą ir už šių procesų inicijavimą yra atsakingas vadovas. Įmonės vadovas privalo asmeniškai atlyginti žalą, jei laiku neinicijavo nemokumo proceso ir jam gali būti uždrausta eiti vadovo pareigas nuo 1 iki 5 metų, todėl įmonės restruktūrizavimo paskelbimas tinkamu laiku, apsaugo vadovus nuo kreditorių ieškinių ir galimybių prisiteisti iš asmeninio turto.

Tai reiškia, kad įmonės turi imtis skubių priemonių nemokumo aplinkybėms pašalinti – ieškoti papildomo finansavimo arba elgtis griežtai pagal įstatymo nustatytą modelį. O tai reiškia, kad valdymo organai turi inicijuoti įmonės nemokumą, skelbiant restruktūrizavimą arba bankrotą. Nieko nedarymas ar gerokai pavėluotas darymas veda prie nuostolių kreditoriams atlyginimo iš asmeninio turto.

Kuo ekonominės krizės laikotarpiu yra geras restruktūrizavimas? Jeigu įmonė dar yra gyvybinga, t.y. jei tęsia veiklą ir veiklos vykdymas leis vykdyti įmonės prievoles ateityje, tai restruktūrizavimas leistų įmonei apsaugoti turtą nuo išieškojimų ar kreditorių puldinėjimų, įgalintų sustabdyti jos prievolių vykdymą kreditoriams ir baudų bei delspinigių skaičiavimą už prievolių nevykdymą. Tokių priemonių visuma suteiktų galimybę įmonei tartis su kreditoriais dėl skolų atidėjimo ir atkurti mokumą.

Restruktūrizavimas turi neabejotinų pranašumų prieš bankrotą. Jeigu yra patvirtintas reorganizavimo planas, visi kreditoriai privalo laikytis jame nustatytos prievolių vykdymo tvarkos ir negali reikalauti anksčiau už kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimus. Be to, kreditoriai turi teikti priemones ir pagalbą restruktūrizuojamai įmonei, dėl kurių buvo susitarta restruktūrizavimo plane. Dar vienas svarbus restruktūrizavimo pranašumas yra tas, kad įmonei ir toliau lieka vadovauti jos valdymo organai, kurie atsako už restruktūrizavimo plano įgyvendinimą, tik jų veiklą gali prižiūrėti nemokumo administratorius.

Tuo tarpu bankroto procese faktiškai yra labai mažai galimybių pereiti į restruktūrizavimą ar atstatyti įmonės mokumą. Bankroto procese įmonės valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų ir jų teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Reikia pažymėti, kad iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorius patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą, jeigu mato, kad buvo sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises, sudaryti ne rinkos kainomis ar vedę prie tyčinio bankroto.

Turbūt nė vienas įmonės akcininkas ar vadovas nenorėtų, kad paskelbus įmonės bankrotą, nemokumo administratorius narstytų po kaulelį visus įmonės sandorius už ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį, reikalautų teikti paaiškinimus dėl kiekvieno įmonės didesnio pavedimo ar netinkamo įmonės turto naudojimo ir vėliau teiktų ieškinius valdymo organų nariams dėl nuostolių atlyginimo iš asmeninio turto.

Dabartinis restruktūrizavimo proceso modelis geras tuo, kad jis leidžia užbėgti bankrotui už akių, susistabdyti savo prievoles, gauti laikiną apsaugą nuo kreditorių, įvertinti tolesnes finansines galimybes ir toliau vykdyti veiklą pagal 4 metų reorganizavimo plane numatytas gaires.

Restruktūrizavimo bylą gali kelti ir įmonės kreditoriai, tačiau tikimybė, kad jie tokią bylą iškeltų, yra gana menka, nes jie nežino kitų įmonės kreditorių, tikrosios įmonės finansinės būklės ar jos veiklos tęstinumo galimybių. Todėl tikėtina, kad kreditoriai eitų paprastesniu keliu ir keltų įmonei bankroto bylą.

Todėl šiuo sunkiu laikotarpiu, matant, kad įmonė patiria laikinus sunkumus, bet dar yra gyvybinga, o kreditorių, tame tarpe ir mokesčius administruojančių, spaudimas darosi nepakeliamas ir nekontroliuojamas, teisingas sprendimas būtų įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimas.

Advokatas
arunas.sidlauskas@lextal.lt
+370 5210 2733